Autorių Žodis

"Gėrio" ašies triumfas arba "Gėris" žudė "Blogį".

Neabejotinai šiame tekste daug ko trūksta, galimi įvairūs netikslumai. Tiesą sakant, neabejojame, kad tokių netikslumų čia gausu. Taip pat jokiu būdu nepretenduojame į absoliutų objektyvumą ar visažiniškumą. Duomenys surinkti iš gausybės įvairių šaltinių – daugiausia New York Times, Washington Post, The Guardian, CNN, BBC, ABC. Kiek galėdami stengiamės patikrinti tų duomenų teisingumą, bet tai ne visada įmanoma, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie čia nagrinėjami įvykiai yra 10-20 metų senumo. Jei pastebėjote faktinių klaidų, jei norite ką nors pridurti ar pataisyti – susisiekite su mumis. Taip pat laukiame bet kokių komentarų šio puslapio tema.

Gėris prieš Blogį

XXI a. tęsiasi Gėrio ir Blogio kova. Aišku, galima ginčytis ir sakyti, jog modernybės ar postmodernybės laikais esame "anapus gėrio ir blogio", bet šiuo atveju ne tai yra svarbiausia.

Įdomu, kuomet "gėrio" ir "blogio" kategorijos imamos taikyti politikoje. Toks suskirstymas į "baltą" ir "juodą" yra labai patogus, nes visiems tarsi aišku – kas yra kas. Demokratiškuose rinkimuose tai be didelių dvejonių padeda rinkėjui apsispręsti, už ką atiduoti savo balsą. Iš esmės toks suskirstymas pasiteisina ir tarptautiniuose santykiuose. Savalaikis tokių kategorijų įvedimas padeda mobilizuoti gyventojus, biurokratinį aparatą ir sąjungininkus bendrai kovai su priešu.

Jau II Pasaulinio karo metais buvo trys vadinamosios "ašies" valstybės - fašistinė Vokietija, Italija ir Japonija. Šaltojo karo metais JAV prezidentas R.Reaganas Sovietų Sąjungą pavadino "blogio imperija". Tęsdamas savotišką tradiciją JAV prezidentas G.W.Bushas 2002 m. sausį Šiaurės Korėją, Iraną ir Iraką (valdomą S.Husseino) priskyrė "blogio ašiai". JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas J.Boltonas netrukus praplėtė "blogio ašį" įtraukdamas į ją Kubą, Siriją ir Libiją. Sekdama JAV pavyzdžių, savo"blogio ašį" paskelbė Didžioji Britanija.

Į britų gynybos ir užsienio reikalų ministerijų sudaryta sąrašą pateko dvidešimt aštuonios valstybės. Visos jos, britų ekspertų vertinimu, turi balistines raketas ir dėl to gali ateityje kelti pavojų Didžiosios Britanijos saugumui. Iš Vidurio Rytų valstybių į sąrašą pateko Egiptas, Irakas, Iranas, Izraelis, Jemenas, JAE, Saudo Arabija, Sirija. Taip pat į "blogųjų" valstybių sąrašą, kaip ir pas amerikiečius, pateko Libija bei Šiaurės Korėja. Keista, jog britai "blogųjų valstybių klubui" priskyrė proamerikietišką Egiptą, Izraelį, JAE, Saudo Arabiją. Tai galima paaiškinti skirtingais britų ir amerikiečių interesais Vidurio Rytuose.

Nei vienu iš įvardintų atvejų nebuvo ir nėra garsiai kalbama apie kitą pusę, t.y. gerąsias valstybes ar imperijas. Visiems tarsi savaime suprantama, jog tie, kas kovoja su "blogiu", yra teisiųjų arba gerųjų pusėje. Taigi, sąlyginai galima kalbėti apie "gėrio imperiją" ar "gėrio ašį".

Tiek II Pasaulinio karo metais, tiek vykstant Šaltajam karui JAV, padedant sąjungininkams, kovojo su "blogiu". Verta pažymėti, jog abiem atvejais "blogis" buvo nugalėtas. Pasak G.W.Busho, ir šiandien "Amerika vadovaus ginant laisvę ir teisingumą". JAV prezidentas, turėdamas omeny 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykius, konstatavo, jog "blogis yra realus ir jam turi būti pasipriešinta".

Greičiausiai, jog ir šį kartą Blogis, t.y. "blogio ašis", bus nugalėta. S.Husseino režimo nuvertimas, nepaisant JTO ir kai kurių didžiųjų valstybių nepritarimo, parodė realią JAV galybę. Būtų naivu tikėtis, jog net ir palaikomos savų piliečių "blogio ašies" valstybės galėtų ilgai pasipriešinti JAV diplomatiniam spaudimui ar karinei jėgai.

2003 06 17 - Egidijus Gailiūnas

AMERIKOS IR IRAKO KONFLIKTAS

[ The World Factbook 2002 ] www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/iz.html

Sostinė:

Bagdadas - 4 mln. Gyventojų

Kiti svarbesni miestai:

Basra -  2 mln. Gyventojų
Mosulas - 571 000 gyventojų
Kirkukas - 535 000 gyventojų

Valdymo forma:

autoritarinis režimas

Administracinis suskirstymas:

15 gubernijų (muhafazų) ir 3 autonominiai kurdų regionai

Piniginis vienetas: Irako dinaras (IQD)

BVP: 1 gyv./metus: 2000 JAV $

Geografinė padėtis: Vidurio Rytai

Šalies plotas: 437,072 km²

Natūralūs gamtos resursai: nafta, dujos, fosfatai

Gyventojai: 24 001 816 (2002.07.**)

Gyventojų augimo tempai: 2.82%

Vidutinė gyvenimo trukmė: 67.38 m.

Etninės grupės:

Arabai 75%-80%
Kurdai 15%-20%
Kiti 5%

Kalbos: arabų (ofic.), kurdų, turkų, aramėjų

Raštingumas: 57%; arabų raštas

Religija: Musulmonai (šiitai 63% ir sunitai 34%), krikščionys ir kiti 3%

Kariniai pajėgumai: Kareiviai: 750 000 

LizardTech MrSID Viewer v2.0.0.50 (2.10 MB)

Šeima: ● Žmona - Sajida Khair-Allah ● 2 sūnūs ir 3 dukterys Religija: ● Musulmonas (nominalus, nepraktikuojantis) Išsilavinimas: ● Kairo teisės mokyklą (1962) ● Aukštasis teisinis išsilavinimas Bagdado universitete (1971) ● Karo mokslų magistro ordinas (1976) ● Teisės mokslų garbės daktaro laipsnis Bagdado universitete (1984) Karinė tarnyba: ● Nors buvo civilis, Irako vadovybė jam suteikė ginkluotųjų pajėgų generolo-leitenanto laipsnį (1973-1976) ● Generolas (1976 - iki dabar)

Ankstyvieji metai:

Saddamas Chusseinas gimė 1937 metais balandžio 28 dieną, al - Awjos kaime, Šiaurės Vakaruose nuo Bagdado. Jo tėvas buvo neturtingas valstietis, kurio Saddamas neteko ankstyvoje vaikystėje. 1947 metais su dėde išvyko gyventi į Bagdadą. Dėdė - Irako armijos karininkas ir visuomeninio judėjimo už Arabų vienybę kampanijos dalyvis.

Saddamas Chusseinas prisijungia prie socialistų partijos Baath:

1957 metais jis prisijungia prie partijos Baath. Baath - socialistinė partija, atstovaujanti arabų nacionalizmą. 1959 metais, Saddamas buvo priverstas bėgti iš Irako, po dalyvavimo bandant nužudyti Irako premjerą  Abd al-Karim Qasim.

1963 metais Baath partija jau kontroliuoja Bagdadą, tada Saddamas sugrįžta į Iraką ir ima dirbti kartu su partija. Po kelių mėnesių Baath partija nuverčiama, o Saddamas pasodinamas į kalėjimą. 1966 metais jis pabėga iš kalėjimo.

Atėjimas į valdžią:

1968 metais Baath partija atsikovoja valdžią ir Saddamas tampa Revoliucinio judėjimo tarybos pirmininko pavaduotoju, o 1969 metais - Irako vice-prezidentu. Laikui bėgant, jis nacionalizavo naftos gamybos pramonę, įgyvendino visuomeninį Irako žmonių raštingumo projektą, pagerino sveikatos apsaugos sistemą. Siekia apsaugoti savo valdžią: giminėms suteikdamas daug aukštų postų vyriausybėje.

1979 metais atsistatydina prezidentas al-Bakr ir Saddamas tampa Irako prezidentu. Netrukus ima stengtis suvienyti savo valdžią ir užsakinėja žmogžudystes vyriausybės pareigūnams, kurie įtariami neištikimybe vadui.

Irako - Irano karas (I-asis Persijos įlankos karas):

1980 metais Saddamo armija įsiveržia į Iraną. Pirmoji priežastis, dėl ko tai įvyksta: Irano Islamiškosios revoliucijos plėtimasis į Iraką. Saddamas buvo primygtinai palaikomas ir remiamas JAV. Irano - Irako karo metu, jis naudojo cheminį ginklą prieš Irano karius ir kurdų sukilėlius Šiaurės Irake. 1987 metais Irakas turėjo: 4 pagal dydį armiją pasaulyje, vidutinio nuotolio raketas, cheminį ir biologinį ginklą, branduolinio ginklo vystymo programą.

Persijos įlankos karas (II-asis Persijos įlankos karas):

1990 metais Irakas įsiveržia į Kuveitą ir jį aneksuoja. Sekančiais metais JAV vadovaujama koalicija išlaisvina Kuveitą. Karo metu buvo daug kartų pasikėsinta į Chusseino gyvybę. Po karo Irakui buvo pritaikytos ekonominės sankcijos, vyko ginklų inspekcijos ir nustatytos neskraidymo zonos.

Pastarieji metai:

Persijos įlankos karas ir jį sekusios sankcijos labai išsekino Iraką.  Pradedant nuo karo, Saddamas atlaikė ir užgniaužė kurdų Irako Šiaurėje bei šiitų Irako Pietuose sukilimus. 1998 metų Chusseino atsisakymas bendradarbiauti su JTO ginklų inspektoriais iššaukė JAV - Anglijos bombardavimo reidus Irake.

2000.11.06 - Irakas pereina prie prekybos nafta Eurais ir ragina tą padaryti kitas šalis.

2001.09.11 Teroristų grupė iš JAV sąjungininkų - Saudo Arabijos sugriauna du JAV dangoraižius.

Nežiūrint to, kad Osama bin Ladenas yra kilęs iš Saudo Arabijos ir beveik visi 9/11 teroristai buvo iš Saudo Arabijos:

15 teroristų iš Saudo Arabijos
2 teroristai iš Jungtinių Arabų Emyratų
1 teroristas iš Egipto
1 teroristas iš Libano

Dėl teroristinio akto apkaltinamas Afganistanas ir
2001.10.07 užpuolamas Afganistanas.

Dėl terorizmo grėsmės apkaltinamas Irakas ir
2003.03.20 užpuolamas Irakas.

Vualia... :). JAV ir jos sąjungininkės Saudo Arabijos bendrų machinacijų dėka JAV bando valdyti dvi valstybes, per kurių vieną eina naftos ir dujų vamzdžiai iš Kaspijos Jūros, o kita – turtinga nafta ir po "išvadavimo" vėl prekiauja nafta doleriais ir nekelia bangų dėl to.

www.worldwatch.org - www.eia.doe.gov - www.opec.org - www.cia.gov

* - Šalys, turinčios bendras sienas su Iraku.
** - Šalys, esančios šalia Irako.

Kaip matome, Iranas su savo gamtos turtais irgi tiesiog prašosi būti "išvaduotas" amerikiečių :).

P.S. Irako nafta yra negiliai (lengvai pasiekiama) ir labai aukštos kokybės.
1 barelio (158.910 litro) išgavimo savikaina svyruoja nuo 1 iki 4 USD. Tuo tarpu pardavimo kaina šiuo metu (2006-04-29) pasiekė 74 USD ir toliau kyla bei planuojama, kad kils.

Irakas turi naftos už: (60 USD/1barelis) x 112,5 mlrd. barelių = 6.750.000.000.000 USD Pardavimo kaina.

Buvo teigiama, jog JAV pirks Irako naftą pasaulinėmis kainomis. Taip... pirks... patys iš savęs :), kadangi buvo planujama ant naftos telkinių skirti "patikimas" JAV kompanijos. Taip, perkant ir 100 USD už barelį negaila - juk visas pelnas už pardavimą tenka pardavėjui... t.y. JAV.

Irako gamtinės dujos:

www.eia.doe.gov/emeu/cabs/iraq.html
www.eia.doe.gov/oil_gas/natural_gas/
analysis_publications/residential_natural_gas_prices/Chapter1.html

110 000 000 000 000 cf (cubic feet)
Mcf = Mega (Thousand) cubic feet.
4.26 USD už 1 Mcf - Savikaina (2000)
9.58 USD už 1 Mcf - Pardavimo kaina (2000)

Karui Irake Pentagonas planavo išleisti:

Pagal dabartinę dolerio vertę karas Persijos įlankoje 1991 metais kainavo 76 milijardus dolerių, arba maždaug 13 milijardų dolerių daugiau nei karas Irake. Bet tada didelę dalį išlaidų padengė JAV sąjungininkai. Kokia situacija šiandien?

30,3 milijardo $ pasirengimui Irako karui.
13,3 milijardo $ pačiam karui finansuoti.
12 milijardų $ kariuomenei aprūpinti "pereinamuoju laikotarpiu.
7,2 milijardo $ kompensacijoms už pamestą ar pažeistą įrangą.
8 milijardai $ JAV sąjungininkų karo išlaidoms.
500 milijonų humanitarinei pagalbai – kaip matosi, Irakiečiams iš tų milijardų visai nedaug buvo skirta. Be to, dar prieš karą JAV valdžios atstovai labai aiškiai pareiškė, kad už visą „pagalbą Irakui“, irakiečiai turės susimokėti savo nafta. Be to, dalį tų darbų numatyta kad atliks JAV kompanijos ir joms už tai bus sumokėta.

Britai išviso galvojo išsisukti tik su 3,3 milijardo $

Taigi viso išlaidų buvo numatyta: 74 600 000 000 $

Realiai iki šiandien karui Irake buvo skirta 503 milijardai

Dėl atsipirkimo... JAV tuos milijardus numatė skirti ne Irakui, o SAU. Jeigu konkrečiau – SAVO kariuomenei išlaikyti, kurią ar Irako ar ne Irako karo atveju vis tiek reikėtų išlaikyti. Be to, tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. O didelę dalį tų pinigų gauna kariuomenę aptarnaujančios PRIVAČIOS kompanijos - karas yra elementarus verslas. Jo metu didelė dalis mokesčių mokėtojų pinigų atitenka privačioms kompanijoms.

Gauname Irako naftos, dujų ir JAV išlaidų skaičius:

Akivaizdu, jog JAV planavo, kad Karas Irake bus labai pelningas. Be to, jie, matyt, tikėjosi, jog prasidėjus karui, atsitiks tas pats, kas ir karo dėl Kuveito metu... naftos kainos pašoks iki 60 $ už barelį bei padės dar greičiau padengti karo išlaidas (kas beje ir atsitiko, neplanuotas buvo tik pasipriešinimas, kas padidino pačias karo išlaidas). O kad JAV netikėtai sau įlipo į š... krūvą iš kurios negali išlipti, tai jau kitas klausimas.

Taip, kad visi tie skiedalai, kad JAV neplanavo pasipelnyti iš Irako karo – AKIPLĖŠIŠKAS ir GĖDINGAS MELAS!!! Finale gavosi... Sugriauta valstybė, naftos kainų kilimas, kas pasaulyje sustiprino Rusijos ir Islamiškų šalių parduodančių naftą pozicijas, religinių fanatikų skaičiaus augimas. O tuo metu... JAV naftos ir ginklų gamybos kompanijos, kraunasi mokesčių mokėtojų pinigus, surenkamus kaip karo išlaidas, sau į kišenę.

JAV konfiskavo:

1. Nuo 1991 metų užšaldytus Irako indėlius JAV bankuose - 1 400 000 000 USD.
2. Anglijoje ir kitose 10 šalių - 600 000 000 USD.
3. 2003.03.20 dienos JAV Kongreso įsakymu - visą Irako valdžios, jos agentūrų, tarpininkų bei jai priklausančių organizacijų turtą.

www.whitehouse.gov

Pridėkite ir šiuos pinigus + turtą prie karo išlaidų kompensavimo. Apie finansinius karo "nuostolius" gali kalbėti tik tas, kuris nesiorientuoja matematikoje.

Irako partneriai:

Eksporto: JAV 46.2%, Italija 12.2%, Prancūzija 9.6%, Ispanija 8.6% (2000)
Importo: Prancūzija 22.5%, Australija 22%, Kinija 5.8%, Rusija 5.8% (2000)

Pagrindinės naftos kompanijos, turinčios gręžinius Irake (mlrd. barelių):

1. Prancūzija - "TotalFinaElf" - 12,5-27,0
2. Rusija - "LUKoil", "Zarubezneft", "Mašinoimport" - 7,5-15,0
3. Kinija - "National Petroleum Company" - 2

Karą Amerika finansuos savo mokesčių mokėtojų sąskaita.

Teisingai. Už karines išlaidas sumokės patys amerikiečiai, pirkdami degalus, gaminamus iš naftos, kurią paminėjome anksčiau. Pelną iš paduodamos naftos gaus ...Amerikos kompanijos.

Kas išloš?

Ogi tie patys, kurie išlošė pirmojo Persijos įlankos karo metu 1991 metais. Tada viskas buvo taip:

Karo išlaidos buvo: 40 milijardų USD.
Už karą sumokėjo:
10 mlrd. USD - JAV
30 mlrd. USD - Kuveitas ir Saudo Arabija.

Taigi, iš kur pinigai? Atsakymas:

Prieš karą naftos barelio kaina buvo 15 USD. Bet po karo pašoko iki 42 USD - iš ko buvo gautas 60 mlrd. USD pelnas.

Kas pasidalino pelną?

Pagal Vidurio Rytų įstatymus – 50/50:
30 mlrd. USD - naftos kompanijoms.
30 mlrd. USD - Kuveitui ir Saudo Arabijai.

Vidurio Rytuose naftos gavyba yra 7 kompanijų rankose (Shell, Tamoil, Esso...), ir visas jas valdo JAV. 5 iš jų - priklauso JAV valstybei.
Taigi iš 30 mlrd. USD atiteko:
21 mlrd. USD - JAV.
9 mlrd. USD - JAV privačioms kompanijoms.

Dabar paskaičiuokim milijardus: pelnas iš naftos - karo išlaidos = pelnas
Kuveitas ir Saudo Arabija: 30 - 30 = 0 USD
JAV vyriausybė: 21 - 10 = 11 mlrd. USD
JAV privatininkai: 9 - 0 = 9 mlrd. USD

Taigi, JAV iš Kuveito "išlaisvinimo" padarė 20 mlrd. USD pelną.

Kas sumokėjo už JAV naftą? Ogi tas, kas naudoja naftą – paprasti amerikiečiai.

Taigi JAV vyriausybė padarė pelno:
11 milijardų iš naftos.
40 milijardų iš ginklų (kurie atiteko karinėms kompanijoms).

Jeigu žurnalistai pasikapstytų, kas sėdi JAV valdžioje ir kas yra Bušo rėmėjai, greitai suprastų, kas už viso to slypi ir, kad "išlaisvinkime Irako tautą" yra tik graži pasaka sekama runkeliams.
Beje, po "Afganistano išlaisvinimo" pagrindinis JAV valdžios reikalavimas "marionetinei" valdžiai buvo - sutikti su 2 500 km naftos trasa (Amerikos nuosavybė), kuri turėjo eiti per Afganistano teritoriją.

Reikia būti visiškai naiviu, kad nesuprastum, kodėl JAV ignoravo JT ir kartojo, kad Irakas turi masinio naikinimo ginklus, kurių iki šiol neranda.

Taigi, paskaičiuokite, kokius turtus "privatizuos" šios įmonės: "ChevronTexaco", "ExxonMobil", "ConocoPhillips", "Shell", "British Petroleum" ir Prancūzijos "TotalFinaElf". Neskaitant to, kad OPEC organizacija (kuri diktavo naftos kainas rinkoje) dabar prarado pusė savo galių, kurias įgijo JAV ir Didžioji Britanija.
O "privatizacija" vyks tikrai "legaliai", nes valdžioje sėdės ir įstatymus kurs patys "privatizuotojai".

Už gręžinių gesinimą Irake "Halliburton" susižers 7 mlrd. USD

"The New York Times" skelbia, jog anksčiau kontrakto suma nebuvo skelbiama, o ekspertai aiškino, jog suma sudarys apie 500 milijonų JAV dolerių. Realius skaičius Pentagonas atskleidė gana nenoriai, priverstas Kalifornijai atstovaujančio senatoriaus demokrato Henry Waxmano, reikalaujančio ištirti, kokiu pagrindu JAV administracija skirsto sutartis Irako atstatymui, kurios galiausiai atiteko tiktai JAV korporacijoms.
Bendra Irako atstatymo suma sudarys apie 100 milijardų JAV dolerių, ir šis renginys taps vienu iš ambicingiausių projektų statybos sferoje.
Dabartinis JAV viceprezidentas D. Cheney bendrovei "Halliburton" vadovavo nuo 1995 iki 2000 metų ir iki šiol gauna iš šios bendrovės premijas. Išeidamas iš bendrovės jis gavo 30 milijonų JAV dolerių išmoką.
JAV administracija teigia, jog be konkurso atidavė kontraktą, kuris gali kainuoti dešimtis milijonų JAV dolerių, "Halliburton" padaliniui ir nepranešė apie tai Kongresui, nes : "Halliburton" padalinys "Kellog Brown & Root" buvo pasirinktas, atsižvelgiant į tai, jog tai vienintelis rangovas, pajėgiantis įgyvendinti tokį sudėtingą ir slaptą planą per trumpiausią įmanomą laiką." Nors Pentagonas neturėjo teisės rengti viešojo konkurso, nes tuo metu, kai "Halliburton" buvo paskirta rangove, informacija apie situaciją Irako šiaurėje, kurioje degė naftos gręžiniai, buvo įslaptinta.
"The New York Times" teigimu, nuo 2001 metų "Halliburton" inžinerijos padalinys - bendrovė "Kellog Brown & Root" gavo daugybę valstybinių kontraktų.

Straipsnis iš „Lietuvos rytas“ 2003-02-08

Naujas diskusijos atspalvis

JAV atkakliai tebeburiant koalicijos partnerius karui Irake, o Vokietijai ir Prancūzijai priešinantis, atsinaujino diskusija dėl Europos ir Amerikos vertybinių sistemų bei prioritetų.

Pati diskusija sena kaip Amerikos ir Europos ryšiai. Bet dabar ji įgavo kiek kitokį atspalvį - vietoj „Europa ir JAV“ yra „JAV ir kelios Europos“.

JAV gynybos sekretorius D.Rumsfeldas Europą kandžiai padalijo į „senąją“ ir „naująją“. „Senosios“ atstovai (vokiečiai ir prancūzai) piktinasi, jog JAV - sąmoningai ar ne - skaldo Europą.

Diskusija įgavo naują pobūdį ir todėl, kad jos pagrindas - Irakas. Tokiu būdu „susiskaldymą“ sąlygoja ne pačioje Europoje vykstantys procesai, bet išorės veiksnys.

Vingiuoti keliai į vienybę

Kad Europa nėra vienalytė, akivaizdu. Vokietija ir Prancūzija, būdamos Europos vienijimosi pradininkės ir didžiausios ES narės, pagal daugelį ekonominių, socialinių ir teisinių parametrų gali būti priešinamos tiek mažesnėms Sąjungos narėms, tiek siekiančioms į ją įstoti Vidurio Europos valstybėms.

Vokietija ir Prancūzija atstovauja nusistovėjusios liberalios demokratijos kultūrai, iki kurios bent į ES besiprašančioms visuomenėms toli ir laiko, ir dvasios prasme. ši pora dominuoja priimant sprendimus, darančius įtaką visai ES.

Būtų galima sakyti, kad Vokietija ir Prancūzija save mato kaip Europos avangardą. Jos stropiai vykdo Europos vienijimo misiją: euro įvedimas, Europos Konventas - jei ne jų kūdikiai, tai bent augintiniai. Kitaip tariant, siekia panaikinti skirtumą tarp „senosios“, jų atstovaujamos, ir „naujosios“ Europų.

O Didžioji Britanija? Ar ji - ne „senosios“ Europos dalis? Nuosekli jos pozicija (Londonas dažniausiai būna dešinioji Vašingtono ranka) tik parodo Europos vienybės trapumą.

„Naujoji“ Europa linksta prie JAV

Ryškėja vienas „naujajai“ Europai priskiriamų valstybių - kai kurių ES narių, ypač kandidačių - bruožas: ekonominę gerovę sieti su Europa, saugumą - su JAV.

JAV „naujosios“ Europos šalims yra neginčijamas saugumo garantas. Jos pasirengusios Ameriką beatodairiškai remti, ypač kariniais reikalais.

Tokią gravitaciją JAV link sąlygoja ES karinio potencialo neveiksnumas. Gal tai būtų naudinga tiesioginės agresijos prieš „naujosios“ Europos valstybes atveju. Bet Irakas - visai kas kita.

Realios ir galimos grėsmės

Tiesioginė reali Irako režimo grėsmė šiandien neperžengia jo paties teritorijos. Ji ribojasi Irako piliečiais: etnine kurdų sunitų mažuma bei religine dauguma - arabais šiitais.

Irakas potencialiai kelia grėsmę savo šešioms kaimynėms, dvi per praėjusius porą dešimtmečių buvo užpuolęs. Grėsmė Izraeliui ir Bagdado ryšiai su teroristinėmis grupuotėmis dažnai perdedami.

Masinio naikinimo ginklai, kuriuos Irakas ne tik gamino (ir tikėtina, kad tebegamina), bet ir panaudojo, priskirtini prie potencialių, nors ir netolimon ateitin nukeltinų, bet vis dėlto ne šiandien realių grėsmių. Tai ypač pasakytina apie branduolinį ginklą.

Argumentai - už ir prieš

Svarbiausi argumentai, kodėl S.Chusseino režimas turi būti nuginkluotas ar netgi nuverstas, yra du: Irako turimų masinio naikinimo ginklų grėsmė regiono stabilumui ir galima Bagdado parama tarptautiniam terorizmui.

Medžiagų, kurios tinka masinio naikinimo ginklų gamybai, kontrolė ir saugumas yra itin jautri globali problema. šioje plotmėje tarptautinis terorizmas bei Irakas potencialiai gali rasti (o gal jau ir rado) bendrų interesų.

Bet Vokietija, Prancūzija ir kai kurios kitos Europos šalys linkusios su terorizmu kovoti vidaus reikalų, o ne karo ministerijų lygiu. Argumentas, esą Irakas yra teroristų užuovėja, finansinis bei dvasinis rėmėjas, Berlyno ir Paryžiaus neįtikina karo su Iraku būtinumu.

Europa, priešingai nei JAV, neturi nesuvestų sąskaitų su Irako vadovybe. Prancūzija ir Vokietija niekada nešlovino S.Chusseino režimo, bet jos bei kai kurios kitos Europos valstybės yra investavusios į Irako ūkį, netgi karinę pramonę. Irakas joms tebeskolingas už ginkluotę ir kitas prekes, tiektas daugiau nei prieš 15 metų.

Todėl natūralu, kad, vadovaudamosi ne vien bendražmogiškais humanistiniais principais, bet ir ekonominiais prioritetais, Vokietija ir Prancūzija bei jas palaikančios šalys siekia išvengti karo Irake.

Kokia karo alternatyva?

Tai visai nereiškia, kad „senoji“ Europa nemato Irako režimo brutalumo, potencialaus grėsmingumo ir nepritaria jo nuvertimui. Ji niekaip negali susitaikyti su mintimi, kad visos taikios priemonės jau išmėgintos ir kad jos nedavė rezultatų.

Berlyno ir Paryžiaus kartojamas reikalavimas, kad JT ginklų inspektoriams būtų suteikta daugiau laiko, savaime nėra sprendimas. Jei po ilgų paieškų inspektoriai nerastų masinio naikinimo ginklų, tai dar nereikštų, kad Irakas jų neturi ar nesiekia pasigaminti. Jei tokių ginklų saugyklos ar laboratorijos būtų aptiktos, karo tikimybė tik padidėtų.

Alternatyvaus karui scenarijaus „senoji“ Europa nepasiūlo. O tai menkina pacifistų pastangas atitolinti ar net visai išvengti karo.

Perskyra gali įsitvirtinti

Jei karas prasidės, ES flagmanai Vokietija ir Prancūzija (jei paskutinę minutę nepakeis savo pozicijos) diskredituos tiek save, tiek pačią Sąjungą ne tik kaip silpną aljansą, bet ir prastą taikdarį.

Karo sėkmės atveju JAV „naujosios“ Europos akyse tik sustiprintų veiksmingo saugumo garanto įvaizdį. Nors tai savaime nebūtų neigiamas dalykas, jis neprisidėtų prie „senosios“ bei „naujosios“ Europų perskyros išnykimo.

Straipsnis iš "Respublikos" 2003-03-28

Vagystės daugelyje musulmoniškų kraštų tebėra retenybė ir durų rakinimas - kai kur dar išimtis. Jie atsilikę gal tik menkomis mėnesio pajamomis ir galima kalbėti apie technologinį musulmoniškų kraštų atsilikimą, įsitikinęs porą metų Kuveite gyvenęs vilnietis politologas Vidurio Rytų žinovas Egdūnas Račius.

Natūralia savo gyvensena patenkinti net patys neturtingiausi arabai ir kažin ar dėl to, kad neturi kokakolos, džipo ar Interneto, jie prasčiau jaučiasi, savo kultūrose yra nevisaverčiai. Tuose kraštuose, kuriuose teko lankytis, E.Račius pastebėjo esminį dalyką: musulmonai tiesiog pasikliauja Dievu, jam suverčia visą atsakomybę ir patys nepersistengia, nes, šiaip ar taip, viskas yra Dievo valioje. Dabar, kai vykstant karui Irake viso pasaulio akys ir ausys nukreiptos į arabų pasaulį, mūsų šalies politologai susirūpino islamo ir musulmonų įvaizdžiu Lietuvoje.

Vergovinė tvarka

Kuveito visuomenę, 1992-1994 metais studijavęs Kuveito universiteto kalbų centre, E.Račius mano gerai pažinęs. Daug islamiškos atributikos įstaigose ir gatvėse, o privačiame gyvenime daug geriama. Ne viename (ten, aišku, nelegaliame) pokylyje dalyvavęs vilnietis savo akimis matė alkoholį geriančius kuveitiečius ir pasilinksminimams perkamas moteris.

Kuveito gatvėse, pasak pašnekovo, galima pamatyti nuo galvos iki kojų apsimuturiavusių moterų, o eis jos susikibusios rankomis su tokia apsinuoginusia drauge, kad pas mus ji būtų palaikyta prostitute. Viskas priklauso nuo šeimos. Vyro išlaikoma moteris turi besąlygiškai jam paklusti, tačiau versti ją dirbti, jei to nenori, vyrui būtų negarbė. Tarp studentų ir paslaugų sferos darbuotojų moterys Kuveite dominuoja.

Visiškai kitokia padėtis nei labai turtingame Kuveite yra badaujančioje, neraštingoje Mauritanijoje, dar kitokie santykiai - išlikusio matriarchato Bangladeše. Beveik visi kuveitiečiai, pasak E.Račiaus, turi laikinų vergų. Tai - keleriems metams parsiduodantys atvykėliai baltieji, neturintys jokių teisių, dirbantys dieną naktį. Atvykėliai Kuveito universiteto profesoriai taip pat negali išvykti į savo šalį kada nori. Ir iš jų atimami pasai.

Islamo versijos

"Turime skirti du dalykus: islamą kaip idealą ir musulmoniškas kultūras, - sakė "Respublikai" Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vedėjas E.Račius. - Musulmonai nėra ir niekada nebuvo vieninga visuma".

Daugeliui Europos kultūrų pažinti musulmonų pasaulį užtenka stereotipų, o musulmonams nerūpi Vakarų pasaulis, kol šis nesibrauna į jų erdvę. Pasak pašnekovo, Tarptautinei islamo konferencijos organizacijai priklauso 57 valstybės, iš viso pasaulyje yra l mlrd. 300 mln. musulmonų, o bendros vertybinės sistemos nėra nei islamo pasaulyje, nei Europoje. Yra daug įvairių kultūrinių arealu, kuriuose tos vertybės kinta priklausomai nuo krašto. Musulmoniškose kultūrose tų vertybių yra daugybė ir labai skirtingų, musulmonai tarp savęs vaidijasi jau keturiolika šimtmečių ir toliau vaidysis.

Kitas dalykas, pasak E.Račiaus, musulmonų teisinė sistema, vadinamoji šarija. Ji jokiu būdu nėra koks nors kodeksas, nurodantis, kaip elgtis, o tikėjimas, kad Dievas yra nubrėžęs žmonėms ribas, kurių neperžengdama žmonija gali teisiškai veikti.

"Galima sakyti, kad daugelis musulmoniškų kultūrų yra patriarchalinės ir moterų padėtis yra kiek kitokia nei Europoje. Antra vertus, tame pačiame Irake moterys turėjo teisę dirbti, teisę į švietimą. Irakas buvo socialistinė valstybė. Musulmoniška šalis Sirija ir vertybėmis, ir gyvensena iš esmės skiriasi nuo, tarkim, Saudo Arabijos ar Kuveito", - kalbėjo E.Račius.

Pasak pašnekovo, klaidingas ir stereotipas, kad musulmonai iš tikrųjų gyvena pagal religinius principus, nes to, ką teigia islamas, musulmonai dažniausiai nedaro.

"Tokia šizofreniška padėtis. Sakykim, musulmonas penkis kartus per dieną meldžiasi, o vakare gali eiti gerti degtinės. Alkoholis islamo uždraustas, bet jie geria. Uždrausta arba liepiama nedaryti ir daug kitų dalykų, bet privačiai to nepaisoma, -kalbėjo E.Račius. - Atotrūkis tarp realybės, t.y. kultūros, ir idealo, t.y. teisės, buvo per visą istoriją. Islamo teisė griežtai reglamentuoja žmonių santykius ir reikalauja, kad atsimetu-sieji islamo būtų pasmerkti myriop. Prisiminkime Salmanui Rašdžiui paskelbtą mirties nuosprendį. Šiais laikais ši teisės norma, kaip daugelis kitų, negali būti taikoma, nes nėra pasaulyje islamiškos valstybės. Talibanas mėgino tokią sukurti. Islamiška respublika skelbiasi Iranas, bet toks nėra. Saudo Arabija nėra islamiška valstybė. Bin Ladenas ir jo parankiniai kovoja už savo islamo versiją. Islamo kaip tokio nėra, yra versijos".

Ideologijų debesis ir savižudžiai

Džihado idėja per keturiolika šimtmečių islamo istorijos, pasak E.Račiaus, taip pat evoliucionavo ir skirtingose teisinėse tradicijose yra skirtingai interpretuojama. Dabartinę islamo padėtį pašnekovas pataria įsivaizduoti kaip nuolat kintanti ideologijų debesį, kai išryškėja tai viena, tai kita radikali pozicija. Prieš trisdešimt metų tų ideologijų nebuvo. Politizuotas radikalusis islamas atsirado po 1967 metų Izraelio ir arabų karo. Iki tol vyravusio panarabizmo, dabar visiškai nuvainikuotos ideologijos, sferoje dar liko Irakas. Kalbama, kad išsisėmė ir radikalusis islamas, tad jau nebegalima tikėtis tokių revoliucijų kaip 1979 metais Irane.

"Ideologijos reiškiasi kitokiomis formomis ir galima kalbėti apie tam tikrą terorizmo ir radikalių ideologijų susiliejimą. Esu linkęs pesimistiškai manyti, kad iš tikrųjų įžengėme į individualių ideologijų ir teologijų laikotarpį, - sakė pašnekovas. -Pavienis asmuo turės savo islamo versiją ir keliasdešimt savižudiško judėjimo sekėjų, kurie tiesiog iš desperacijos arba kaip tik vedami įsivaizduojamų kilnių teologinių tikslų patys susinaikins arba naikins kitus žmones. Iš tikrųjų praradome klasikinio islamo teikiamą ramybę".

Vis dėlto islamas, pasak E.Račiaus, yra sparčiausiai pasaulyje plintanti religija, tad apie kokį nors jo silpimą nederėtų kalbėti: musulmonų ne tik daug gimsta, daug amerikiečių ir europiečių į jų tikėjimą atsiverčia.

"Svarbiausia, kad islamą atrandantis žmogus įtiki sutvarkęs savo dvasinius reikalus, santykius su Anapusybe, o tai, kad dabar musulmonai yra tarp tų kraštų, kuriuose labiausiai badaujama ar daugiausia kariaujama, su islamu neturi nieko bendra. Tokia kultūrinė realybė: vieni kraštai nori užpulti kitus ir puola, - kalbėjo E.Račius. - Aišku, musulmonų visuomenės yra gana karingos. Būtų gera paralelė su JAV visuomene, kuri iš principo yra karinga ir net Konstitucijoje įteisintas ginklo turėjimas. Daugelyje musulmoniškų kraštų taip pat gyvuoja ginklo kultas. Vis dėlto Niujorke jaučiausi daug kartų nesaugiau nei Kuveite".

www.americanstateterrorism.com ir www.onwar.com

Amerika prieš civilius naudojo visus įmanomus MNG ginklus: cheminius biologinius, radioaktyvius, atomines bombas ir pan.

Straipsnis iš www.omni.lt

Invazijos į Iraką pirminiame etape JAV administracija nuolat kartojo, kad koalicija atvyko išvaduoti Husseino (Chuseino) režimo engiamų irakiečių, kitaip tariant - dovanoti laisvę, o magaryčių pridėti dar ir demokratiją. Atvykę amerikiečiai buvo šiek tiek nustebę, kad irakiečiai nepuolė į gatves su gėlėmis pasitikti laisvės "už dyką" nešėjų.

Maža to, vietiniai įsidrąsinę į gatves išėjo nešini antiamerikietiškais plakatais ir nuverstojo diktatoriaus portretais. Pentagone, Baltuosiuose rūmuose ir kitose reikšmingus sprendimus priimančiose vietose imta svarstyti, kodėl čiabuviai taip menkai vertina tokias kilnias koalicijos pastangas.

Politikos ir žiniasklaidos rinkoje pasirodė hipotezė, kad visas reikalas susijęs su šyizmu, kurio, kaip pasimėgaujamai teigia žiniasklaida, JAV administracija neįvertino. Ar tikrai JAV vadovai neatkreipė dėmesio į tokius faktus, kad jau bemaž ketvirtį amžiaus JAV neatsiplauna dėmės, kuria jas aptaškė Irane šyitų įvykdyta revoliucija, nuvertusi JAV bičiulio šaho režimą, kad islamiškojo Irano lyderis ajatula Khomeinis, daugiau nei tuziną metų gyvenęs tremtyje Irake, rašęs ir dėstęs jo religinėse seminarijose, JAV pavadino "didžiuoju šėtonu", kad 60 nuošimčių irakiečių yra šyitai?

Nežinia, kas patarinėja dabartinei JAV administracijai islamo klausimais. Lygiai kaip nežinia, ar šie patarėjai geriau suvokia situaciją Vidurio Rytuose nei JAV prezidento Jimmy Carterio (Džimio Karterio) patarėjas Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžežinskis), neįvertinęs realios padėties ir klaidinęs prezidentą, kad Irane viskas ramu.

Bet tai ir nėra svarbu šiame straipsnyje. Mano tikslas pratęsti Martyno Krupavičiaus atsakymą į klausimą - kas yra šyitai ir kas yra šyizmas, kurio galbūt neėmė domėn JAV karo strategai. Gretutinis klausimas - kuo dėtas šyizmas, kad irakiečiai nenori bičiuliautis su okupantais.

Statistika tokia: šyitai sudaro apie 15 nuošimčių visų pasaulio musulmonų (bendras šyitų skaičius veikiausiai neviršija 200 mln.). Musulmonų skilimo į sunitus (sekančius pranašo Muchamedo Suna - etaloniniu pavyzdžiu, fiksuotu chadysų rinkiniuose bei pranašo biografijose) ir šyitus (besivadovaujančius savų imamų nurodytomis gairėmis) priežastis labai triviali - musulmonai tarpusavyje nesutarė, kokias galias ir savybes turi turėti bendruomenės vadovas (Muchamedo įpėdinis). Politinis skilimas, kurį sekė bent keli pilietiniai karai, pamažu virto religiniu skilimu, negrįžtamai išskyrusiu abiejų atšakų teologiją ir religines praktikas. Tik paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais sunitai vieną šyitų teisinių tradicijų (džafaritus) pripažino ortodoksine, lygiaverte keturioms klasikinėms sunitų teisinėms tradicijoms.

Tačiau šyitai, būdami mažuma ir marginalai, nesugebėjo išlaikyti vienybės ir toliau suskilo į tarpusavyje besivaidijusias sektas. Pats paprasčiausias šyitų skirstymas yra pagal pripažintų imamų skaičių: penkininkai (zeiditai), septynininkai (ismailitai), dvylikininkai (imamitai). Paskutiniai ir sudaro daugumą Irane, Irake, Bachreine.
Būtent šyitai imamitai paskutinį ketvirtį amžiaus ir atsidurdavo politinio pasaulio dėmesio centre (Libano pilietinis karas, "Hizbullah" ("Chizbula"), kovojanti su Izraelio okupacija Libane, Irano revoliucija, dabar Irako šyitai).

Tad kuo gi ypatingi šyitai imamitai? Pirmiausia tuo, kad šyitų imamitų tradiciją sujaukė vienas atkaklus senukas - Ruhullah Khomeinis (Rūchula Khomeinis) - Irano islamiškos revoliucijos lyderis. Pats nebūdamas aukšto rango teisininkas ajatula Khomeinis sugebėjo "prastumti" savą šyizmo versiją. Pagal ją, vietoj dingusio imamo (dvyliktasis ir paskutinis imamas, dvylikininkų teigimu, pasislėpė IX amžiuje), kuris pasaulio pabaigoje sugrįš valdyti žemės, laikinai politinę valdžią į savo rankas turi perimti teisininkai. Khomeinis teigė esąs valdymui tinkamiausias teisininkas - fakyhas. Khomeinis puoselėjama šyizmo versija kirtosi su įsivyravusia tradicija, kad teisininkai nesikištų į politiką. Šyitai imamitai turėjo susiklosčiusią neformalią hierarchiją, kurios apatinį laiptelį užėmė chudža al-islam, aukštesnį - ajatulos, dar aukštesnį ajalutos uzmos, kurių patys autoritetingiausia buvo vadinami mardža taklyd. Didieji ajatulos, kurie taip pat buvo apolitiški, pasmerkė Khomeinio išvedžiojimus kaip ereziją. Deja, Khomeinis vis tiek atėjo valdžion ir nutildė su jo politika nesutikusius ajatulas. Tiesa, dalis jų spėjo pasprukti į Iraką.

Khomeinis tikėjosi mobilizuosiąs visus pasaulio imamitus, po to šyitus ir galiausiai visus musulmonus bei ves juos į islamišką revoliuciją. Tačiau jo sėkmė apsiribojo Iranu - didžioji dalis net Irako šyitų nepriėmė Khomeinio kaip savo imamo.

Taigi šiandieniniame pasaulyje imamitai gali būti skirstomi į khomeinistus (suprask, karingus, likusius į radikalumą, politiškai angažuotus) ir likusius, "ne khomeinistus" (tradicinius imamitus, ganėtinai apolitiškus, ar bent jau nesiejančius religijos tiesmukai su politika). Irake, be abejo, yra ir vienų, ir kitų. Sunku pasakyti, kurių daugiau. Juo labiau neįmanoma pasakyti, kurie įsivyraus ir ką jie pasiūlys Irakui politinių ir socialinių struktūrų plotmėje. Todėl manyti, kad jeigu šyitai Irake paims viršų politikoje, Irakas, ar bent jo pietinė dalis, neišvengiamai taps "mažuoju Iranu", būtų mažų mažiausia neapdairu.

Kitas dalykas, ar šyizmas kaip nors specialiai sietinas su irakiečių daugumos nepalankumu okupantams? Trumpas atsakymas - taip. Bet ilgesnis atsakymas dvejopas - viena vertus, religinės islamo teisės lygmenyje šyizmas, kaip ir sunizmas, reikalauja, kad musulmonų jokiu būdu nevaldytų ne musulmonai. Tad bet kokiai netikėlių valdžiai (kad ir išlaisvintojų bei demokratijos skleidėjų) būtina priešintis. Kita vertus, politiniame lygmenyje JAV niekada nebuvo mėgstamos Vidurio Rytuose. Todėl amerikiečių atsiradimas ir politinis dominavimas jau savaime yra nepriimtinas daugumai tiek irakiečių, tiek arabų apskritai.

Islamiški ir arabiški žodžiai autoriaus transkribuoti iš originalo kalbos, - red. past.

BNS 2003-06-15

Britams ištyrus du Irako šiaurėje aptiktus sunkvežimius paaiškėjo, jog tai buvo ne mobilios biologinio ginklo laboratorijos, o karo tikslams naudojamų oro balionų vandenilio gamyklos, sekmadienį rašo laikraštis "The Observer".

Savaitraščio teigimu, tokie biologinio ginklo ekspertų tyrimo rezultatai yra nepalankūs premjerui Tony Blairui (Toniui Blerui), kuris teigė, jog šių laboratorijų aptikimas įrodo, kad Irakas turi masinio naikinimo ginklų, o tai pateisina invaziją Irake.

Irake sunkvežimius tyrę britų mokslininkai ir biologinio ginklo ekspertai "The Observer" teigė, jog "biologinių ginklų gamybai rasti įrenginiai nenaudotini. Jais, kaip ir sakė irakiečiai, galima užpildyti artilerijoje naudojamus oro balionus". Tokie balionai naudojami nustatant vėjo kryptį prieš artilerijos puolimą.

T.Blairas jau kelias savaites ginasi nuo žiniasklaidos kaltinimų, neva jis pagražino žvalgybos informaciją apie Irako masinio naikinimo ginklus ir taip siekė pagrįsti savo poziciją dėl karo Irake.

Praėjusią savaitę T.Blairas pareiškė nesiaiškinsiąs dėl šių jam primetamų kaltinimų Užsienio reikalų komitete, tačiau užtikrino bendradarbiausiąs su jungtiniu parlamento Žvalgybos ir saugumo komitetu, susitinkančiu už uždarų durų ir viešai skelbiančiu tik cenzūruotą informaciją.

Masinio Naikinimo Ginklai, Jungtinių Tautų Organizacija, nafta - trumpai apie viską

MNG

Masinio Naikinimo Ginklai

JTO

Jungtinių Tautų Organizacija

Nafta

Iš naftos gaminamas ne tik benzinas ir dyzelinis kuras, bet ir bitumas (kur kelius dengia), polimerai ir daug kitų gaminių. Nafta yra vienas svarbiausių karo technikos energijos šaltinių.

Amerika

Remiantis 2002 metų (www.eia.doe.gov/emeu/cabs/usa.html) duomenimis, JAV turėjo 22,4 mlrd. barelių naftos rezervą. Per dieną išgaudavo po 8,2 mln. barelių.

Taigi, JAV liko naftos: 22 400 000 000 / 8 200 000 = 7 metai 5 mėnesiai 19 d.

Bušų klanas irgi įklimpę į naftos biznį. Dėl didelių poreikių, naftos krizė artėja ne tik JAV. Besibaigianti didžiausiose valstybes nafta, kainuos brangiau už auksą. Pigus kuras padeda JAV gaminti pigesnę produkciją, nei Europoje (neturinčioje savo naftos). Pasibaigus naftai, JAV atsidurs tokioje pačioje padėtyje, kaip Europa ir ekonominio pajėgumo pusiausvyra ims keistis ne JAV naudai?

Irakas

Irakas yra 2 šalis pasaulyje pagal turimus naftos rezervus. Irakas yra tik 10 vietoje pagal naftos gavybos pajėgumus todėl, kad naftos eksportą kitoms šalims riboja JTO įstatymai. Naftos rezervų kaina Irake vertinama nuo 3,8 iki 8,5 trilijono dolerių.

Karas

Sugriovusi Iraką, JAV "investuos į jo atstatymą" - tai bus Amerikai priklausančių firmų kūrimasis Irake. "Karas" tai JAV investicija į naftos biznį, o ne Irakiečių gynimas nuo tirono. JAV puls Iraką, tik pirma įsitikins ar Sadamas iš tiesų neturi masinio naikinimo ginklų. Užėmusi Iraką, JAV gauna ne tik jo naftą, bet ir atsiduria prie kaimyninių šalių naftos vamzdžių.

Alternatyva

10 metų per mažas laiko tarpas, jog visas naftos produktais varomas transporto priemones pakeistų elektromobiliai. O kaip reaktyviniai lėktuvai (elektros variklių čia nesukiši), gamyklos ir katilinės? Amerikiečiai pasius sužinoję, jog neturės ką pilti į baką ar kad norit nuvažiuoti į darbą, reikia pirkti nauja automobili.

Ginklai

Iš kur Irake gali būti biologinis ir cheminis ginklas? Atsakymas: Tarp 1978-1988 metų pati JAV nusiuntė į Iraką 7 juodligės atmainas. 1980 metais Amerika suteikė Irakui palydovinės žvalgybos duomenis, kad jis galėtų panaudoti cheminį ginklą prieš Irano kareivius.

Taikdariai

Dėl eksporto ir importo glaudaus bendradarbiavimo, Prancūzija, Rusija bei Kinija gina Iraką. Kaip manote, ką šios šalys perka iš Irako? Be to, Vokietija su Prancūzija nenori, jog naftos resursai patektų ne į Europos šalių rankas (tokias kaip JAV su Rusija). Irake įsitvirtinusi LUKOIL - didžiausias Rusijos naftos gigantas, kuriam Irakas neseniai prisuko kranelį. T.y. leido suprasti, kad jeigu Iraką ims valdyti JAV, Rusija ten išviso praras savo įtaką. Vokietijos motyvai suprantami, nes ji jaučia kaltę dėl II Pasaulinio Karo. Taip, kad prancūzai, rusai ir kinai tikrai ne iš meilės demokratijai Sadamą gina.

Politika

Norint išlaikyti Ameriką pasaulio jėgos lyderiu - reikia naftos. Priešingu atveju privalumą įgys tokios šalys, kaip Arabai ir Rusai (žr. Topus). Jei, supermenus garbinantiems, amerikiečiams valdžia pasakytų, kad karas dėl naftos - amerikiečiai nesuprastų ir nepalaikytų. Taigi Amerikos valdžia stovi prieš didelį moralinį pasirinkimą: meluoti, apiplėšti kitą šalį ir būti šalimi lyderiu ar pasielgti moraliai, finansuoti Irako švietimo sistemą ir prarasti šalies galybę? Valdžia pasirinko išlaikyti Amerikos galias (t.y. tarnauti amerikiečių interesams). Valdžia žino, kad tautą galima "įtikinti" žiniasklaidos dėka, o tų, kurie gilinasi į priežastis, nėra daug, todėl vargu ar jie turės pakankamą poveikį (tuo labiau, kad morale paremti sprendimai dabar yra nenaudingi Amerikai). Kitų šalių valdžios užgrobimas ir jos resursų valdymas visais laikais buvo galingesnių pasirinkimas. Savo laiku Hitleris pasirinko tokią pačia taktiką. Taigi būkit ramūs, kaip anglai atėmė iš indėnų žemes, prisidengdami kilniu "kultūros nešimu", taip amerikiečiai iš Irako atims naftą, prisidengdami "demokratijos nešimu". Štai tokia konspiracijos teorija, kuri manau buvo suplanuota daug anksčiau.

Rėmėjai

Rinkimų rėmėjai buvo naftos kompanijos. O ir Bušų šeima pati iki kaklo sėdi naftos versle – kaip ir Bušas jaunesnysis tuo užsiiminėjo, iki ateidamas į prezidentus (dabar tuo užsiima jo tėvas). Nekalbant apie tai, kad Bušo administracijoje kiti taip pat buvo susiję su naftos verslu - pradedant Condoleezza Rice veikla Nigerijoje, kurios vardu net tankeris buvo pavadintas ir baigiant vice-prezidentu Dick'u Cheney, vadovavusiu Halliburton). Be to, JAV administracija aiškiai pasakė, kad Irako atstatymo darbus vykdys amerikiečių paskirtos kompanijos... apmokant už tai pinigais gautais iš Irako naftos - čia irgi Bušo administracijai artimi žmonės ruošėsi neblogą verslą prasukti ir pasipelnyti. Matyt dėl to ir naikino taip intensyviai, kad būtų ką atstatinėti. JAV norėjo ir tebenori valdyti musulmonišką naftą tam, kad Europai ją galėtų sukinėti ir šiaip teikti prioritetą jos tiekimui į JAV, o ne kitų šalių rinkas. JAV galvojo atkąsti didelį pyragą... bet Irakiečiai (nė vienas irakietis nedalyvavo 9/11, irakiečiai nebuvo žinomi, kaip teroristai, kol Irake savo tvarkos nepradėjo įvedinėti JAV - smurto, terorizmo ir susipriešinimo tarp musulmonų ir vakariečių pasaulyje sumažėjo, kai JAV užpuolė Iraką? - kažkaip nesimato :).

Pokarinio Irako naftos telkinių "atstatymo" ir eksploatavimo kontraktai jau dalinami "patikimoms" amerikietiškoms kompanijoms (tame tarpe ir jūrų uosto "atstatymo" bei valdymo, per kurį eina pagrindinis naftos srautas). Pvz. kai kurių naftos telkinių priežiūra pietų Irake paskirta kompanijai Halliburton (Halliburton Company, Dallas, Texas), kurios buvęs vadovas Richard B. (Dick) Cheney finansavo rinkiminę George Bush kompaniją. Šiuo metu Richard B. Cheney  yra JAV viceprezidentas. "Patikimos" Amerikos kompanijos atstatinės Iraką iš Irako pinigų (gautų parduodant Irako naftą - to neslepia netgi Bushas). Taigi "atstatymas" yra ne parama o pelningas verslas. Ir už visa tai gamtos resursais sumokės "išvaduoti" irakiečiai (už sugriovimą sumokės Amerikos mokesčių mokėtojai). Apie įvairias George Herbert Walker Bush ir George Herbert Walker Bush jaunesniojo machinacijas naftos (oil) versle ir ne tik Teksase galima rasti informacijos visame Internete.

George Bush jaunesnysis

Richard B. (Dick) Cheney

George Bush vyresnysis

Žmogiškasis Faktorius

Diskutuodami apie karo priežastis nepamirškime, kad už kiekvienos didelės valstybės sprendimo, stovi daug mažesnių asmeninių interesų. Ir visos "aukštos ideologijos", dažnai neatspindi realybės: žmonių psichologija yra tokia, kad konkretūs asmeniniai interesai daugumai yra svarbesni už abstrakčius valstybinius. Ar keistumėt Lietuvą į namą Havajuose ir milijoną dolerių? Ką pasirinks Cheney - milijardus dolerių ir karą ar taikias derybas Irake? Kartais ir valstybės vadovų patarėjai tampa ne medicinos profesoriai, o magai ir šarlatanai. Niekada nepamirškite paprasto žmogiškojo faktoriaus.

Kodėl JAV puola Iraką:

Nori gamtos resursų (magnatai).
Nori sustiprint įtaką pasaulyje (politikai).
Nori sunaikinti MNG (kariškiai).
Nori išlaisvinti Irako žmones (liaudis).
Nori sustiprinti dolerį (ekonomistai).
Nori sunaikinti islamą (krikščionys).
Nori sunaikinti arabus (rasistai).
Visi norai suminėti aukščiau.
Kiti.

Ne visi, kurių nuomonė nesutampa su jūsų, dirba kitos šalies saugumui :).

"Aš niekada neatsiprašysiu už Jungtines Amerikos Valstijas - Man nerūpi kokie yra faktai." JAV Prezidentas Džordžas Bušas (George Bush), 1988 metai.

"Tai nėra skaičiai kurie mane labai domintų"

Generolas Kolinas Povelas (Colin Powell). Atsakymas į klausimą kiek civilių buvo nužudyta "Audra Dykumoje" operacijos metu 1991 metais Irake, naudojant radioaktyvaus urano raketas, napalmą, kasetines bombas ir pan. Atsakymas: 200 000.

"Galingiausios nacijos visais laikais elgėsi kaip gangsteriai, o mažosios kaip prostitutės."

Stenlis Kubrikas (Stanley Kubrick). Autorius.

JAV prezidento Džordžo Bušo "auksinės" mintys 

v"Mano požiūrį į gyvenimą įkūnija tai, jog aš tikiu, kad gyvenimas egzistuoja".

v"Nuostabiausia Amerikoje yra tai, jog kiekvienas turi eiti į rinkimus".

v"Tie iš mūsų, kurie dirbo žemės ūkio sektoriuje, kurie leido laiką pačioje šalies širdyje... jie supranta, koks neteisingas yra mirties nuosprendis".

v"Vyriausybė daro viską, ką tik gali, kad pavyktų sėkmingai baigti ekonominį nuosmukį. Mes priimame teisingus sprendimus tam, kad juos įvykdytume iki galo".

v"Aš įsitikinęs, jog jei žinai, kuo tu įsitikinęs, atsakyti į klausimus yra kur kas paprasčiau... Aš negaliu atsakyti į jūsų klausimus".

v"Nejau greitkeliai Internete taps dar mažesni?"

v"Tai vienareikšmiškai įtraukta į biudžeto planą - ten iš viso yra daugybė skaičių ir punktų".

v"Laura ir aš dažnai iš viso nepastebime, kokie sumanūs yra mūsų vaikai, kol negauname objektyvios analizės duomenų".

v"Aš norėčiau išsaugoti vykdomąją valdžią ir sau, ir savo pirmtakams".

v"Na, aš įsitikinęs, jog kai žmogus kalba, kad kažką padarys ir to nedaro, tai yra visai įtikima situacija".

v"Mums svarbu, kad mes aiškiname mūsų šaliai, jog gyvenimas - tai svarbu. Ir čia kalbama ne tik apie mažylių gyvenimą, bet ir apie gyvenimą vaikų, kurie, kaip jūs žinote, egzistuoja Interneto landynėse".

v"Taigi galbūt jūs pamanysite, jog tai šiek tiek teksasietiška, bet man patinka: "Kai aš... kai aš kalbu apie save ir jis kalba apie mane, tokiu atveju mes visi kalbame apie mane".

v"Viskas, ką aš žinau apie Slovakiją, tai - informacija, kurią gavau iš pirmųjų rankų - iš jūsų užsienio reikalų ministro, kai jis buvo atvykęs į Teksasą".

v"Aš įsitikinęs, kad mano kelionėse galima pastebėti tam tikrą metodą!"

v"Kai aš sakau, kad aš - kantrus žmogus, aš ir pats manau, kad esu kantrus žmogus".

v"Jie vėl taps visaverčiais visuomenės nariais. Danguje!" (G.W.Busho atsakymas į klausimą, ar turi nubausti žudikai grįžti į visuomenę.)

v"Sveikiems vaikams sveikatos draudimas nereikalingas".

v"Aš tikiu taikaus žmonių ir žuvų sambūvio galimybe". (Iš interviu, duoto po kelionės į žūklę.)

v"Aš manau, kad mes visi sutiksime su tuo, jog praeitis jau praėjo".

v"Jei jis taip veiks ir toliau, tai aš pasakysiu liaudžiai, ką manau apie jį kaip apie žmogų ir asmenybę!"

v"Vienintelis dalykas, dėl kurio labai apgailestauju, yra tai, jog negaliu dažniau išeiti palakstyti. Tai vienas liūdniausių prezidentavimo aspektų".

Teisinėje sistemoje yra tokia "nekaltumo prezumpcija" - kol kaltė neįrodyta, kaltinamasis laikomas nekaltu. Kaltinamojo kaltę privalo įrodyti kaltintojas. Kaip teisiškai teisingai elgiasi Amerika?

"Kaltumo prezumpcija" plačiausiai buvo naudojama tik Inkvizicijos laikais. Kuomet žmogus buvo bet kuo apkaltinamas ir jeigu nesugebėdavo išsiteisinti, jį nubausdavo. Visa įrodymų (išsiteisinimo) atsakomybė krisdavo ant kaltinamojo. T.y. jus bet kas galėtų apkaltinti, jog esate kupranugaris... o jums tektų įrodinėti, jog nesate. O kol neįrodysite, juo būsite.

Kaip teisiškai teisingai elgiasi Amerika? Pateiksime pavyzdį artimesnį žmogaus gyvenimui:

1. Žymiai stipresnis ir ginkluotas iki ausų bei gyvenantis šalia jūsų kaimynas apkaltina jus, jog jūs kreivai į jį žiūrite ir namie turite šautuvą. Jūs tai paneigiate. Be to, jau 12 metų jūsų namuose gyvena jo apsauginis ir seka viską, ką jūs darote. Sekami ir visi kaimynai, kurie su jumis bendrauja. Jūsų namą kaimynas su savo draugais seka tiek slapta, tiek ir atvirai, tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus.

2. Pas jus ateina dar keli apsauginiai (inspektoriai). Išverčia visus jūsų namus... nieko neranda. Bet tai ne bėda: kaimynas pareiškia, jog jūs vedžiojate jį už nosies ir tai įrodo jūsų beribį akiplėšiškumą.

3. Per langą jis slapta nufotografuoja ant jūsų stalo stovinčią bet kokią dėžutę ir pareiškia, jog joje jūs ir laikote savo šautuvą ir tai yra įrodymas, jog jūs turite šautuvą. Jūs tai paneigiate. Be to, jums pasirodo keista, jog jūsų namuose visur esantys apsauginiai (inspektoriai), turintys tiesioginį ir operatyvų ryšį su kaimynu,  fotografavimo metu nebuvo informuoti ir nenuėjo patikrinti dėžutės turinio anksčiau, nei jūs "spėjote perdėti šautuvą į kitą dėžutę".

4. Kaimynas pasako, jog jūs su savo šautuvu keliate grėsmę jam, grasinate visam pasauliui ir pateikia ultimatumą. Jame sakoma, jog jūs privalote išsikraustyti iš savo namų. Jūs atsisakote tai padaryti.

5. Tada kaimynas pasikviečia tokį patį ginkluotą iki ausų draugą... išsitraukia visą savo arsenalą, prieš kurį jūsų šautuvas, lyg dantų krapštukas prieš patranką... išverčia jūsų namo duris... nušauna per klaidą jūsų žmoną (žinote gi... pasitaiko) ir galiausiai, prasibrovęs iki svetainės, ištaško jums smegenis. O jūsų turtą nacionalizuoja pasakęs, jog žada jį altruistiškai panaudoti likusio našlaičio išlaikymui.

P.S. O ar jūs turėjote šautuvą ar ne, niekam jau bus neįdomu.

Kai JAV rado pas Irako kareivius dujokaukes ir įvairias priemones apsisaugoti nuo cheminio ginklo, apkaltino Iraką, jog tai yra įrodymas, kad Irakas turi MNG.

Gerai palygino vienas pilietis JAV propagandinę logiką:

Gesintuvas - įrodymas, jog esi padegėjas. Tokiu būdu nusikalstama veikla galima apkaltini bet kurią šalį ir bet kurio žmogaus namuose radus dujokaukę, nuteisti jį už terorizmą bei MNG slėpimą.

"Slaptai formuojamoje naujoje Irako vyriausybėje bus 23 ministerijos ir kiekvienai jų vadovaus amerikietis. Kiekvienoje ministerijoje bus po keturis patarėjus irakiečius, kuriuos paskirs taip pat JAV.

Sprendimus dėl būsimos Irako vyriausybės sudėties priima daugiausia gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Paulas Wolfowitzas (Polas Vulfovicas), nors ši užduoti oficialiai buvo pavesta Amerikos atsargos generolui Jay Garneriui (Džei Garneriui)."

Didžiosios Britanijos laikraštis "The Guardian"

O kur dingo pažadai apie laisvę ir Irakas-irakiečiams? Kur dingo demokratija su demokratiškais rinkimais?

Atrodo, jog demokratija okupuotose teritorijose net nekvepia. Vienas totalitarinis-militaristinis rėžimas keičiamas kitu - užsienietišku. Juk JAV kalbėjo, kad visi irakiečiai ištroškę laisvės ir demokratinių permainų ...užtenka tik pirštu spragtelėti ir nuversti tironą bei visa tai atnešti į šią nelaimingą šalį.

Situacija tokia, jog JAV nužudė daugiau irakiečių, nei pats Sadamas. Ankščiau gatvėse buvo šaudomi vieni, o dabar - atėjo kitų eilė. Lygiai taip pat gatvėse, rūsiuose... bet šį kartą neišvengiant "atsitiktinių civilių aukų".

Ar Irakas grasino Amerikai – NE!
Ar Irakas gamino masinio naikinimo ginklus – NE!
Ar Irakas rėmė teroristus – NE!
Ar Sadamas buvo blogas žmogus - TAIP!

Bet ar Sadamo galva buvo verta karo? Ar galima buvo viską išspręsti kitaip?

*Kiek iš viso buvo sužeista konflikto metu - sunku pasakyti. Tačiau, remiantis atskirais fragmentais, kurių metu žuvo 4.013 ir buvo sužeista 14.179 irakiečių, statistiškai viena žuvusiam civiliui tenka apie ~3,53 sužeistieji.

Dėl ko (2005.06.05 duomenys):

Žuvo 1.855 ir buvo suluošinta 14.261 sąjungininkų
Žuvo 2.023 naujų irakiečių policininkų (kiek buvo sužeista - sunku pasakyti)
Žuvo ~23.418 irakiečių civilių (*statistiškai galima spėti, kad viso buvo suluošinta apie ~82.742 civilių)
Buvo sugriauta ir paversta teroristų poligonu visa valstybė, išplėšti muziejai, sugriautas nekilnojamas ir kilnojamas turtas?

Baltųjų rūmų ekspertų vertinimu, 2003 metų JAV biudžeto deficitas dėl Irako karo kaštų išaugs iki maždaug 400 mlrd. Dolerių (2003 metai).

Ar verta 400 milijardų skirti žudynėms ir griovimui? Gal tuos pinigus buvo galima panaudoti kitaip?

Tiesiog nupirkti Irako valdžią. Kad ten valdžioje sėdėjo kvaili fanatikai - mitas. Slaptų susitikimų metu suteikti buvusiam diktatoriui Sadamui ir jo aplinkai, saugumo garantijas. Sumokėti milžiniškus kyšius už tai, kad Iraką valdanti žmonių grupė pradėtų diegti vakarietišką gyvenimo būdą. Juk Irakas ir taip buvo pasaulietiška, o ne islamistinė valstybė. Negana to, Sadamas netgi persekiojo Islamo fundamentalistus, dėl ko dažnai susilaukdavo griežtos kritikos iš pačio Usama Bin Ladeno. Gali būti, jog sumokėjus Sadamui kokia 10 milijardų bei paskirsčius kitiems įtakingiausiems Irako žmonėms 90 milijardų dolerių, jie būtų sutikę susidraugauti su vakarais ir geranoriškai priimti pagalbą, einant demokratinės valstybės keliu, - juk ten irgi ne kvailiai sėdėjo ir suvokė, kad Europa ir Amerika su demokratija gyvena geriau, nei Irakas su diktatūra - jie taip pat turėjo vaikų ir, matyt, norėjo, jog jie savo ateity gyventu civilizuotoje ir saugioje šalyje. Neabejotinai, Sadamas laikėsi diktatūros ir iš baimės jog, praradus valdžią, jam būtų grėsęs kalėjimas ar net mirtis.

Ką galima buvo padaryti už milijardus …išleistus karui-griovimui ir žudymui? Žmonių švietimas - daug galingesnis ginklas, nei žudymas ir griovimas, kurio metu sukeliama draugų ir visos giminės neapykanta šeimos nario žudikui bei luošintojui. Nužudžiusi apie 23.000 irakiečių, JAV įsigijo dešimt kartų daugiau priešų, pasiryžusių už tai atkeršyti.

Pirma, ką civilizuotos valstybės gali padaryti, tai surinkti pigų palydovinės TV komplektą (televizorius+palydovinis imtuvas), kurio kaina neviršytų (300 USD) ir, sumokėjus milijardinius kyšius Irako (bei kitų valstybių) valdininkams, išdalinti tuos komplektus nemokamai Irako (bei kitų valstybių) šeimoms, sudarant derybų metu atmosferą, kad vakarų interesas - pramogos palengvins žmonių gyvenimą tose valstybėse. O vadovams primesti mintį (jie patys savo galvose padarytų "savo" išvada), kad pramogos nukreips žmonių mintis nuo politikos.

Išdalinti tokius komplektus kiekvienai Irako šeimai kainuotų apie 2 milijardus USD (Juk tai ne 400 milijardų karui).

Toliau reikėtų vietoje karui skirtų milijardų įsteigti vieną palydovinį kanalą (tokį net nykštukinė Lietuva turi (LTV2)), kurio laidos būtų transliuojamos regionuose ir kalbomis tų šalių, kuriose norima pakeisti žmonių sąmonę (slaptas tikslas: nuversti diktatūrą). Šiuo metu transliuoti tą patį vaizdą keliomis kalbomis - nėra jokių techninių problemų. Tas kanalas neturėtų iškarto išsiskirti iš kitų, kurios matyti turėtų galimybę išdalintų palydovinių komplektų savininkai. Pirmiausia reikėtų išdalinti palydovinius imtuvus ir tik po to imtis kanalo kūrimo. Jam išlaikyti visiškai užtektų 50 milijardų USD per metus - prie šio projekto, neabejotinai prisidėtų ir kitos didelės valstybės, ne tik JAV. Žinoma, laidose neturėtų būti tiesioginių raginimų nuversti diktatorius ar pradėti revoliucijas. Tai reikėtų žmonėms į pasąmonę diegti subtiliais būdais. Pvz. Rodant istorines laidas apie tai, kaip kažkur ir kažkada praeityje, sukilo kokie vergai Afrikoje ir pradėjo laimingai gyventi. Tai turėtų būti švietėjiškos laidos apie mokslą, politiką, religiją, kitų šalių kultūrą, su didžiule pagarba rodomos kultūrinės laidos ir apie tas šalis, kuriose tą diktatūrą norima nuversti, kartais paglostant ir pačių diktatorių savimeilę. Tokiame kanale turėtų dirbti geriausi psichologai, patariantys laidų pirkimuose ir gamyboje, kurias žiūrint žmonės užsinorėtų tokio gyvenimo, koks rodomas. Žmonių švietimas padarytų savo. Galiausiai, kai žmonės pripras prie palydovinės televizijos… ir bet koks bandymas atimti komplektus grės baisiu pasipriešinimu iš kiekvienos šeimos (svarbu, išdalinti tiek komplektų, jog norint juos vėliau atimti, tektų stoti prieš neįveikiamą minią) kanalas galėtų pradėti transliuoti ir atviresnes laidas, leidžiančias suprasti, kad geriau gyventi laisvėje nei po priespauda. Žmonės ims patys trokšti reformų ir keisti valdžią. Žinoma, procesas truks ilgiau, nei bombų mėtymas ant miestų, bet nereikės veržtis žvanginant ginklais ir lieti kraują kare, kuriame žmonės tampa žvėrimis - tai nekainuos tiek gyvybių ir pinigų.

Kita bėda - amerikiečiai gali sunkiau suvokti, kodėl reikia skirti 2 milijardus nemokamam palydovinių komplektų dalinimui ir 100 milijardų "sutepti" procesui (protingi derybininkai išsisuks ir pigiau), nei 400 milijardų karui… juk Amerikoje vos ne kiekvienas gali turėti ginklą, virtusį saugumo kultu… o žmogui su plaktuku visos problemos atrodo kaip vinys.

Neabejotinai šiame tekste daug ko trūksta, galimi įvairūs netikslumai (tiesą sakant - nė neabejoju, kad tokių netikslumų čia gausu). Taip pat jokiu būdu nepretenduoju į absoliutų objektyvumą ar visažiniškumą. Čia išreikšta tik mano asmeninė nuomonė, kiek įmanoma paremta faktais. Duomenys surinkti iš gausybės įvairių šaltinių – daugiausia New York Times, Washington Post, The Guardian, CNN, BBC, ABC. Kiek galėdamas stengiausi patikrinti tų duomenų teisingumą, bet tai ne visada įmanoma, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie čia nagrinėjami įvykiai yra 10-20 metų senumo.

Jei pastebėjote faktinių klaidų, jei norite ką nors pridurti ar pataisyti – susisiekite su manimi.

Taip pat laukiu bet kokių komentarų šio teksto tema. Jei norite parašyti "tu durnas komunistas ir iš vis, eik tu..." – gal pataupykite savo laiką. Kitą vertus – jei jūs manote, kad aš kažką praleidau, jei norite iškelti koki nors klausimą šio straipsnio tema arba argumentuotai oponuoti tam, ką aš parašiau – ką gi, you are welcome. Pagal galimybes stengsiuos papildyti šį straipsnį, atsakydamas į gautus komentarus bei kritiką.

1. Irakas pažeidė 16 JTO rezoliucijų - todėl turi būti atakuojamas.

Taip, Irakas iš ties nepakluso visai eilei JTO priimtų rezoliucijų. Bet tai savaime dar nereiškia, kad už tai turi būti surengta karinė operacija prieš Iraką. Kaip pavyzdys - Izraelis pažeidė 68 JTO rezoliucijas, tai tęsiasi gerus 50 metų, bet niekas nesiruošia bombarduoti Tel-Avivo.

www.sphr.org www.encarta.com www.palestinecenter.org

PVZ. 1982.09.15-18 d. Izraelio invazijos į Libaną metu, Izraelio kariuomenė apsupo Sabros bei Šatilos palestiniečių pabėgėlių stovyklas. Vėliau į vidų buvo suleisti krikščioniškos Falangistų partijos sukarinti daliniai. Šautuvais, kirviais, peiliais ir deginimais jie vykdė žiaurias žudynes, neišskirdami nei moterų, nei vaikų, nei senelių. Žmonėms buvo suskaldytos galvos, nupjauti liežuviai, išdurtos akys, nulupta oda. Kai kurie buvo tiesiog išmėsinėti ir sukapoti gabalais. Raudonasis Kryžius iki rugsėjo 23 dienos surinko bei atkasė 2 750 žmonių lavonus.

Pasmerktiesiems ištrūkti buvo neįmanoma, kadangi visus bandžiusius bėgti šaudė stovyklas apsupusi Izraelio kariuomenė.

Tuo metu Gynybos Ministru buvo Arielis Šaronas (Ariel Sharon). Dabar gi, remiamas ginklais ir pinigais JAV, jis yra Izraelio Ministras Pirmininkas. Atrodo, jog dvigubi standartai nesvetimi ir Amerikai.

JTO rezoliucijos buvo pažeistos, gal būt jos pažeidinėjamos ir dabar (išsiaiškinti, ar taip iš tiesų yra - JTO inspekcijų, vadovaujamų H. Blix'o, darbas). Tačiau kokių priemonių šiuo klausimu reikia imtis, gali spręsti tik JTO Saugumo Taryba ir niekas kitas. Paprasta analogija - jei teismas pripažino žmogų kaltu dėl žmogžudystės, tai dar nereiškia, kad bet kuris praeivis gali tą žmogų pribaigti. Bausmės skyrimas yra teismo, o ne vykdytojų kompetencijoje.

Šiuo atveju JAV veiksmai yra savavališki ir nesankcionuoti JTO. Taigi, JAV pažeidžia JTO Chartijos nuostatą, kad karas negali būti laikomas tarptautinių konfliktų sprendimo priemone ir yra pateisinamas tik dviem atvejais:

a. kaip savigynos priemonė; t.y. puolama valstybė turi teisę gintis. b. valstybė taip pat turi teisę pradėti karą, jei kita valstybė akivaizdžiai ruošiasi ją pulti.

Akivaizdu, kad Irakas šiuo metu nepuola JAV ir nesiruošia to daryti; dar daugiau - Irakas net neturi jokių priemonių pasiekti JAV teritorijai. Taigi, akivaizdu, kad karo veiksmai negali būti pateisinti, remiantis JTO Chartija.

Taip pat JTO Chartija numato galimybę panaudoti bet kokias priemones, tame tarpe – ir karinę intervenciją tam tikrais atvejais, pvz.: siekiant sustabdyti genocidą ar iškilus grėsmei pasaulinei taikai. Tačiau sprendimą dėl karinės jėgos panaudojimo gali priimti JTO ST ir niekas kitas.

JTO rezoliucija 1441, kuria JAV bando pateisinti savo veiksmus, taip pat numato Irakui griežtas sankcijas tuo atveju, jei jis pažeis minėtosios rezoliucijos sprendimus. Tačiau šios rezoliucijos 12 punktas aiškiai sako, kad Irakui nevykdant savo įsipareigojimų, JTO ST taryba turi nedelsiant susirinkti ir priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų. Kaip žinome, JAV priėmė sprendimą savarankiškai, nesikreipdama į JTO ST.

Dar daugiau – karo veiksmai pažeidžia pačios JAV Konstitucija. JAV Konstitucijos 2.8 straipsnis sako, kad karo paskelbimas yra Kongreso jurisdikcijoje. JAV Kongresas paskutinį kartą paskelbė karo deklaracija Antro Pasaulinio Karo metu. Visi vėliau vykę karai, kuriuose dalyvavo JAV, įskaitant, bet neapsiribojant Korėja, Vietnamu, Panama, Grenada, Afganistanu, Iraku buvo neteisėti JAV jurisdikcijos atžvilgiu.

Taip pat JAV Konstitucija pripažįsta visas ratifikuotas tarptautines sutartis, tame tarpe – ir JTO Chartiją, kaip turinčias aukštesnį prioritetą nei bet kokie JAV įstatymai, įskaitant Konstituciją.

2. Irakas gamina masinio naikinimo ginklus ir ruošiasi su jais atakuoti JAV.

Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad Irakas šiuo metu gamina ar turi MNG. JTO vykdomos inspekcijos kol kas nerado nieko, kas patvirtintų tokius kaltinimus.

Bet kuriuo atveju, Irakas nebūtu pirmoji valstybė regione turinti MNG – Izraelis jau ilgą laiką vysto savo branduolinę programą, tuo pat metu viešai neigdamas jos egzistavimą ir griežtai atsisakydamas prisijungti prie Branduolinių Ginklų Neplatinimo sutarties bei įsileisti į šalį TATENA inspektorius. Branduolinį ginklą taip pat turi ir Pakistanas, valdomas karinio perversmo metu į valdžią atėjusio diktatoriaus.

Taip pat Irakas neturi jokių priemonių, kurių pagalba galėtų atakuoti JAV, net jei ir sugebėtų įsigyti MNG – šiuo metu didžiausią veikimo radiusą turinčios Irako raketos "Al-Samoud 2” siekia vos 150 – 170 km. Tačiau ir šitos raketos buvo pradėtos naikinti po to, kai JTO inspektoriai nusprendė, jog jos pažeidžia Irakui nustatytus apribojimus.

JAV atstovai kalba apie mobilias laboratorijas bei apie tai, kad Irako pareigūnai mulkina JTO inspektorius. Kyla elementarus klausimas – kodėl gi tada JAV žvalgyba neperduoda turimų duomenų inspektoriams ir nepadeda jiems aptikti Irako MNG atsargų bei jo gaminimo įrangos?

Taip pat bet kuris su chemijos pramone (jau nekalbant apie branduolinius tyrimus) susidūręs žmogus patvirtins, kad tokio pobūdžio darbai reikalauja labai daug sudėtingos įrangos, kurią operatyviai perkelti ar paslėpti būtų labai nelengva.

Taip pat nereikia pamiršti, kad vien 1991ųjų karas sunaikino apie 80% Irako karinio potencialo, kas pavertė Iraką absoliučiai nepajėgiu kovoti bet kokį agresyvų karą. Inspekcijos tęsė Irako nuginklavimą - Rolfas Ekeus, vadovavęs JTO inspekcijoms po 1991ųjų, pareiškė, kad inspekcijos ir karo veiksmai sunaikino 93% Irako ginkluotės.

1999 metais speciali JTO ST komisija pareiškė, kad pagrindinės Irako biologinio ginklo laboratorijos, 817 iš 819 tolimo ir vidutinio nuotolio balistinių raketų, 73 iš 75 kovinių galvučių su biologiniu ar cheminiu ginklu buvo sunaikintos. 2002 TATENA inspektoriai pranešė, kad Irakas pilnai vykdo savo įsipareigojimus neatnaujinti branduolinio ginklo programos.

3. Rusija su Prancūzija priešinasi karui Irake vien todėl, kad pigiai perka Irako naftą ir nenori prarasti pajamų šaltinio.

Taip, tiek Prancūzija, tiek Rusija turi ekonominių interesų Irake. Kvaila būtu manyti, kad nors viena valstybė deda didžiules pastangas viena ar kita kryptimi iš altruistinių paskatų ar siekdama teisybės. Lygiai taip pat Irako naftą perka ir JAV kompanijos – šiuo metu Irakas užima penktą vietą tarp naftą į JAV importuojančių šalių. Visa ši prekyba vyksta pagal JTO programą "maistas už naftą”.

Po karo Iraką, o tuo pačiu – ir jo naftos telkinius valdytų JAV okupacinė armija, vėliau – irakiečiai, daugiausia parinkti iš JAV gyvenančių ir tuo pačių - lojalių joms Irako disidentų. Akivaizdu, kad tokiu atveju JAV kompanijos turėtų kur kas palankesnes sąlygas, eksploatuojant Irako naftos telkinius, kurie yra antri pagal dydį pasaulyje ir labai pigūs naudoti.

Taigi, šiuo atveju su nafta susiję interesai yra esminė priežastis, paaiškinanti tiek JAV, tiek jos oponentų poziciją.

4. Rusija ir Prancūzija priešinasi karui Irake vien todėl, kad pardavė Irakui daug ginklų, tame tarpe - ir MNG. Jos visą laiką ėjo išvien su diktatoriumi.

Šis teiginys teisingas tik iš dalies. Taip, TSRS ilgą laiką rėmė Iraką konvenciniais ginklais. Tačiau bent jau aš nesu radęs jokios patikimos informacijos apie tai, kad sovietai būtų pardavę S. Chusseinui MNG.

Prancūzijos vaidmuo kiek dviprasmiškesnis. 1980 metais Prancūzija pardavė Irakui branduolinį reaktorių. Nors oficialiai reaktorius turėjo būti naudojamas tik elektros energijos gamybai, jis taip pat tiko ir branduoliniam ginklui reikalingo plutonio išgavimui. Būtu naivu manyti, kad prancūzai to nesuprato. Tačiau 1981 metais Izraelio karinės oro pajėgos sunaikino minėtąjį reaktorių (kas, savaime, buvo neišprovokuotas agresijos aktas, tačiau čia šios temos nenagrinėsiu).

Kur kas mažiau žinoma yra apie JAV vaidmenį, kuriant Irako arsenalą. 1983 JAV oficialiai atnaujino diplomatinius santykius su Iraku. Nors oficialiai JAV buvo paskelbusi neutralitetą Irako-Irano kare ir aktyviai persekiojo Rusija ir Prancūziją už prekybą ginklais su Iranu, kuriam tuo metu buvo paskelbtas embargas, tačiau tuo pat metu JAV pareigūnai tiekė žvalgybinę informaciją tiek Irakui, tiek Iranui.

Irano-Kontrų skandalas nėra tiesiogiai susijęs su šio straipsnio tema, todėl jo plačiau nenagrinėsiu, tik trumpai apibendrinsiu įvykius: 1986ųjų lapkričio 3 dieną paaiškėjo, kad CŽV agentai tiekė Iranui prieštankinę ir priešlėktuvinę ginkluotę. Šioje operacijoje asmeniškai dalyvavo ir G. Bush’as vyresnysis, vėliau tapęs JAV prezidentu ir inicijavęs pirmąjį karą su Iraku. Taip pat į viešumą iškilo faktas, kad JAV per Izraelį teikė Iranui JAV gamybos naikintuvų F-4 dalis. Gautos lėšos buvo panaudotos remiant Nikaragvos kontras.

• 1980 prasidėjo Irako – Irano karas. JAV užėmė neutralią poziciją.
• 1981.01.20 Ronaldas Reiganas tapo JAV prezidentu.
• 1982 Irako pajėgos buvo atmestos atgal, Irano armija priartėjo prie Basros, antro pagal dydį Irako miesto. JAV išsigando, kad dar vienas Irano prasiveržimas reikš Irako galą, o tada Iranas galės smarkiai praplėsti fundamentalaus islamo teritoriją, destabilizuodamas visą regioną. 1982ųjų vasario mėnesį JAV išbraukė Iraką iš terorizmą palaikančių valstybių sąrašo.
• 1983.08 Pirmasis oficialiai užfiksuotas cheminio ginklo panaudojimas Irako-Irano kare. Hajj Umrane nuo garstyčių dujų (bis (2-chloretil) sulfido) žuvo kelios dešimtys iraniečių bei kurdų (CŽV pateikiamais duomenimis).
• 1983.11.01 JAV Valstybės Departamento pareigūnas J. T. Howe informavo tuometinį JAV Valstybės Sekretorių G. P. Shultz’ą, kad žvalgybos duomenimis Irakas beveik kas dieną naudoją cheminį ginklą prieš iraniečius.
• 1983.11.26 Reiganas pasirašė slaptą dekretą (National Security Decision Directive 114), suteikdamas paramą Irakui. Vėliau JAV Respublikonų partijos atstovai teigė, kad šis dekretas buvo atšauktas po 3 savaičių, bet jokių įrodymų nėra.
• 1983.12.20 D. Rumsfeld’as, kuris tuo metu buvo paskirtas nepaprastuoju prezidento pasiuntiniu, susitiko su S. Huseinu, siekdamas aptarti tolesnę JAV ir Irako santykių normalizaciją. Faktas, kad Irakas tuo metu jau pastoviai naudojo cheminį ginklą susitikimui nesutrukdė.
• JAV pradeda teikti Irakui intensyvią paramą. Visų pirma tai palydovinės žvalgybos sistemos KH-11 pagalba padarytos nuotraukos, kuriose aiškiai matomas Irano armijos išsidėstymas. Šios nuotraukos leido Irakui tiksliai panaudoti cheminį ginklą, darant maksimalią žalą priešo kariuomenei. Taip pat Irakui buvo tiekiami stambaus kalibro pabūklai, koviniai malūnsparniai, bombos.
• 1984 Irakas panaudojo JAV paramą, finansuodamas vidutinio atstumo balistinės raketos projektą Condor I. Nors raketą kūrė Argentinos kompaniją, didelė dalis komponentų buvo įsigyta iš kitų šalių – Prancūzijos, Vakarų Vokietijos, Švedijos bei JAV. JAV taip pat pasirūpino, kad raketų dalys netrukdomos ir nepastebėtos pasiektų Iraką.
• 1984.10 JAV korporacija ICS (International Signal and Control) pasirašė sutartį su Čilės ginklų kontrabandininku Carlos Cordeon’u ir parūpino jam reikiamą įrangą klasterinių bombų gamybai. Ši įranga buvo panaudota kuriant bombų gamyklą Čilėje. Bombos, o vėliau – ir jų gaminimo įranga buvo parduodamos Irakui. Šią operaciją koordinavo Robertas Gates’as, taip pat dalyvavęs ir Irano-Kontrų skandale. 1991 metais R. Gates’as tapo CŽV vadovu, nors prieš tai jo kandidatūra buvo atmesta būtent dėl minėtojo dalyvavimo parduodant ginklus Iranui.
• 1986.02 JAV kariniai patarėjai įtikino Irako armiją intensyviau naudoti aviaciją puolimuose. Tuo pačiu per Saudo Arabiją Irakui buvo perduotas didelis kiekis lėktuvų bei MK-84 bombų.
• 1988.07.20 Irako-Irano karas pasibaigė.
• 1988.07.25 Irakas pradėjo masinį kurdų persekiojimą, keršydamas už jų paramą Iranui karo metu. Naikinant kurdus buvo intensyviai naudojamas cheminis ginklas.
• 1988 JAV Senatas priėmė Genocido Prevencijos Aktą, turėjusį sutramdyti Iraką. Reigano administraciją išreiškė pasipiktinimą ir pavadino priimtą aktą skubotu.
• 1989.01 G. Bush’as vyresnysis tapo JAV prezidentu, pakeisdamas Reiganą.
• 1989.05 Įvyko JAV-Irako Verslo Forumo simpoziumas. Nepaisant Irako veiksmų, JAV vyriausybė skatino verslo santykių su Iraku plėtojimą. JAV Prekybos Departamentas toliau leido pardavinėti Irakui sudėtingas technologijas, reikalingas ginkluotei gaminti, taip pat įvairios JAV kompanijos pardavė Irakui virusų, grybelių bei bakterijų kultūras. Irako Atominės Energetikos Centrui, Saad 16 raketų kūrimo centrui, Badro bombų gamyklai, Saddam raketų gamyklai, Salahuddin bei Mansour karinės elektronikos gamykloms ir Taji ginklų kompleksui buvo parduoti dideli kiekiai elektronikos bei įrankių.
• 1989.07 JAV korporacija Bechtel laimejo Irako Pramonės Ministerijos paskelbtą 1 mlrd. Dolerių vertės kontraktą dėl naujo chemijos komplekso statybos. Kompleksas turėjo gaminti komponentus, reikalingus garstyčių dujų bei etileno oksidą, būtiną Fuel-Air Explosive gamybai.
• 1989.10.02 Bushas pasirašė slaptą dekretą (National Security Decision Directive xxx), kuriuo nurodė stiprinti diplomatinius ryšius su Iraku, kaip gyvybiškai svarbius JAV interesams regione.
• 1989.10.06 JAV Valstybės Sekretorius J. Baker’is susitiko su Irako Užsienio Reikalų Ministru Tariq Aziz’u ir pažadėjo, kad JAV nesugriežtins technologijų eksporto į Iraką kontrolės. JAV pagalba Irakui buvo tiekiama iki pat 1990ųjų metų vidurio ir nutraukta tik prieš pat pirmąjį karą.

(Washington Post, 2002.12.30; The New Yorker Magazine, 1992.11.02; ABC NEWS Nightline Show #2690, 1991.09.13; NY Times, 2002.08.12; G. Simons, Iraq From Sumer to Saddam).

5. Patiems irakiečiams bus daug geriau po karo. Jie nekenčia S. Chusseino, o kai JAV nušalins diktatorių, naftos dėka Irakas suklestės ir visi irakiečiai galės naudotis iš naftos gaunamomis pajamomis, kurias dabar susišluoja Chusseinas.

Vargu. Pažiūrėkime į kitas trečiojo pasaulio šalis, kuriose įvyko JAV karinių pajėgų invazijos arba kuriose JAV agentūros surengė perversmus, pasodindamos valdžioje savo marionetes. Grenada, Panama, Čilė, Iranas, Afganistanas – ne vienoje šių šalių gyvenimas po JAV įsikišimo nepagerėjo. Kai kuriose jų netgi pablogėjo (tiesa, tokia tendencija būdinga valstybėms, kuriose vyko ne atvira JAV invazija, o slapti JAV režisuojami perversmai).

Taip pat galime pažvelgti į šalis, kurios be kovos pasidavė JAV įtakai – Kuveitas, Saudo Arabija. Šios šalys, kaip ir Irakas, turi milžiniškas naftos atsargas. Jų režimai yra draugiški JAV (tiksliau būtų pasakyti – JAV marionetės). Tačiau ten situacija iš principo niekuo nesiskiria nuo padėties Irake. Lygiai taip pat nepaisoma žmogaus teisių, lygiai taip pat visas turtas sukauptas saujelės išrinktųjų rankose, o visi likę gyventojai skursta.

Taigi, drąsiai galima teigti, kad tie Irako gyventojai, kurie liks gyvi po karo, gyvens lygiai taip pat, kaip dabar. Pasikeis tik valdovas.

JAV tvirtina, kad po invazijos Irakas taps demokratiniu, ir taip gal būt netgi paspartins demokratinius procesus visame regione. Tačiau, kaip rodo daugelis pavyzdžių, (kad ir Irano), išorinė intervencija tik sustiprina patriotizmą, lengvai perauganti į nacionalizmą, tuo pačiu skatina ksenofobiją, uždarumą bei religinį fundamentalizmą. demokratijа? Atneša eilinei trečiojo pasaulio šaliai? Irane po CŽV organizuoto perversmo liaudies pasipiktinimas buvo toks didelis, kad galų gale į valdžią atėjo Ajatola Khoimenis, įkurdamas teokratinę, nepaprastai izoliuotą valstybę.

Taip pat JAV teigia, kad Irako nafta yra Irako žmonėms priklausantis turtas, kuris bus naudojamas Irako naudai. Tačiau jau dabar 4 kompanijos – ChevronTexaco, Shell, British Petroleum ir ExxonMobil gavo išskirtines teises Irako naftos eksploatacijai. Savaime suprantama, kad sprendimą suteikti išimtines teises šioms kompanijoms priėmė ne "Irako liaudis”, o JAV administracija. Taigi, JAV ėmėsi valdyti Iraką dar jo neužkariavusi.

6. JAV visiškai neapsimoka kariauti - pajamos iš Irako naftos bus daug mažesnes, nei karo išlaidos. Taigi, JAV kariauja iš altruistinių paskatų.

80% operacijos "Audra Dykumoje" išlaidų padengė ne JAV, o jos sąjungininkės. Tikėtina, kad taip bus ir dabar. Tiesa, JAV vargu ar gali tikėtis paramos iš Prancūzijos ar Vokietijos, todėl kišenes teks pakratyti "naujiesiems JAV draugams” – tame tarpe, ir mums. Be to, JAV žadamos sumos Irako atstatymui vargu ar yra realios. Afganistanas iš Valstijų gauna keliolika kartų mažiau lėšų, nei buvo žadėta prieš karą. Tuo tarpu Irako turimi antri pagal dydį pasaulyje naftos resursai, kurie, be visa ko, dar yra ir labai pigūs eksploatuoti, galėtų duoti milžinišką pelną, jei ne prekybos embargas. Be to, gaudama priėjimą prie Irako naftos atsargų, JAV taptų nepriklausoma nuo OPEC naftos kainų diktato.

7. Bet JAV naudoja šiuolaikinę ginkluotę. Kare nebus civilių aukų.

Pirmojo karo pavyzdys rodo, jog šis teiginys klaidingas. Per masinius bombardavimus žuvo apie 150 000 irakiečių. Didelę jų dalį sudarė Irako kareiviai, besitraukiantys iš Kuveito autostrada, jungiančia Mutlaa’ą Kuveite ir Basrą Irake po to, kai Chusseinas įsakė besąlygiškai paklusti 660 JTO ST rezoliucijai ir atsitraukti iš Kuveito. Nors Ženevos konvencijos 3 straipsnis aiškiai nurodo, kad bėgančių kareivių žudymas yra karo nusikaltimas, JAV karo pilotų tai nesustabdė. Standartinė taktika buvo sunaikinti kolonos priekyje ir gale važiuojančias transporto priemones, o tada neskubant valandų valandas bombarduoti įstrigusią koloną (Washington Post, 1991.02.27).

Taip pat JAV karinės oro pajėgos intensyviai bombardavo Irako irigacijos sistemas, užtvankas, kitą infrastruktūrą, kas taip pat yra karo nusikaltimas pagal Ženevos konvenciją. JAV subombardavo atominę elektrinę – tai yra vienintelis žmonijai žinomas atvejis, kai karo metu buvo sunaikinta veikianti atominė elektrinė. Niekas nesiėmė įvertinti pasekmių Irako gyventojų sveikatai.

Taip pat JAV armija atakavo ir sunaikino Irako vandens tiekimo sistemą – visų pirma, vandens rezervuarus, kurie būtini norint užtikrinti žmonių išgyvenimą dykumose, kurios sudaro didžiąją Irako teritorijos dalį. Ženevos Konvencijos 54 straipsnis draudžia naikinti struktūras, būtinas gyventojų išlikimui užtikrinti.

Taip pat Irake buvo intensyviai naudojami išsodrinto urano (Depleted Uranium - DU) sviediniai. Jie pasižymi labai didele mušamąja galia, tačiau po pataikymo toks sviedinys užsidega, paskleisdamas aplinkui urano dulkių debesį. Irake buvo panaudota apie 900 tonų DU amunicijos, užteršiant aplinką radioaktyviomis dulkėmis.

Aukų skaičius nenustojo augti ir po karo. Ekonominės sankcijos, sunaikinta infrastruktūra, aplinkos užterštumas sąlygojo maždaug 2 mln. Irakiečių, tame tarpe – daugiausiai vaikų, mirtis. Irakas šiuo metu yra viena pirmaujančių šalių pagal vaikų sergamumą leukemija – labai tikėtina, kad tai yra DU amunicijos naudojimo pasekmė.

1991.03 JTO misija Irake apibūdino bombardavimo padarinius kaip "beveik apokaliptinius” ir pareiškė, kad toks bombardavimas kelia grėsmę "nusmukdyti aukštos industrializacijos ir urbanizacijos šalį iki akmens amžiaus”.

1991.02.12, 4:30 nakties, dvi raketos, paleistos iš JAV karo lėktuvų, kliudė požeminę Amirijos slėptuvę, esančią už 15 km nuo Bagdado centro, kur tuo metu miegojo 1200 civilių, daugiausia – moterų ir vaikų. Išgyveno 14 žmonių.

8. JAV nenori karo, tiesiog nėra kitos išeities.

Jei JAV nenorėtų karo, ji visų pirma leistų JTO pabaigti inspekcijas, o tik tada imtų kalbėti apie galimus sprendimus, ir tuo labiau – tik tada griebtųsi konkrečių veiksmų. Tačiau mes aiškiai matome visai kitokį paveikslą: JAV kariuomenes dislokacija regione prasidėjo dar prieš paskutiniosios JTO rezoliucijos priėmimą bei inspekcijų atnaujinimą. Kariuomenės mobilizavimas ir perkėlimas kainuoja milžiniškus pinigus. Naivu būtų manyti, kad JAV ryžosi tokioms išlaidoms, nebūdama iš anksto apsisprendusi dėl karo.

Taip pat galima prisiminti pirmojo Irako karo įvykius:

• 1990.08.02 Irakas pradėjo invaziją į Kuveitą.
• 1990.08.03 Irakas paskelbė, kad atitrauks armiją iš Kuveito, su sąlyga, kad prieš jį nebus imtasi karo.
• 1990.08.06 S. Chusseinas susitiko su JAV diplomatu J. Wilsonu, užtikrindamas jį dėl atsitraukimo iš Irako.
• 1990.08.12 S. Chusseinas pasiūlė pirmąjį taikos planą, kurį tuometinis JAV prezidentas G. Bushas atmetė.
• 1990.08.15 Irako užsienio reikalų ministras T. Azizas pasiūlė pradėti derybas. G. Bushas pasiūlymą atmetė.
• 1990.08.28 Jordanijos karalius Chusseinas pasiūlė taikos planą. Irakas jį priėmė, JAV atmetė.
• 1990.09.01 Libija pasiūlė taikos planą. Irakas jį priėmė, JAV atmetė.
• 1990.09.19 Maroko karalius Hasanas pasiūlė taikos planą. JAV jį atmetė 1990.11.13.
• 1990.09.24 Prancūzija pasiūlė taikos planą. Irakas jį priėmė, JAV atmetė.
• 1990.10.01 G. Bushas pareiškė, kad "JAV pageidauja taikaus problemos sprendimo”.
• 1990.10.28 TSRS pasiuntinys susitiko su S. Huseinu ir tuometinis TSRS vadovas M. Gorbachiovas pranešė, kad Irakas pasirengęs derėtis. JAV ignoravo šį pranešimą.
• 1990.11.30 G. Bushas pasiūlė derybas su Iraku. Sekančią dieną Irakas sutiko derėtis ir paleido visus turėtus įkaitus.
• 1990.12.09 JAV atmetė Irako siūlomą derybų datą.
• 1990.12.15 JAV nutraukė derybas su Iraku.
• 1990.12.30 Jugoslavijos užsienio reikalų ministras pasisiūlė tarpininkauti taikos derybose. JAV pasiūlymą atmetė.
• 1991.01.03 G. Bushas sutiko surengti derybas tarp T. Azizo ir JAV Valstybės Sekretoriaus J. Bakerio Ženevoje. 1991.01.09 derybos žlugo.
• 1991.01.16 prasidėjo Irako bombardavimas.
• 1991.02.07 Irakas pasiūlė taikos planą. JAV ignoravo pasiūlymą.
• 1991.02.15 Irakas pasisiūlė pasitraukti iš Kuveito ir pradėti taikos derybas. JAV atmetė šį pasiūlymą.
• 1991.02.18 M. Gorbačiovas pasiūlė taikos planą. G. Bushas atmetė jį 1991.02.22.
• 1991.02.25 TSRS pasiūlė taikos planą. S. Chusseinas priėmė jį ir, nelaukdamas JAV atsakymo, įsakė armijai palikti Kuveitą. Bušas šį taikos planą atmetė.
• 1991.02.28 JAV pasiūlė paliaubas, su kurių sąlygomis Irakas nedelsdamas sutiko.

Ši įvykių seka rodo, kad Irakas visą laiką desperatiškai siekė išvengti karo (kas yra visiškai suprantama, atsižvelgiant į milžinišką JAV karinį pranašumą). JAV tuo tarpu visiškai ignoravo bet kokius mėginimus susitarti taikiai, nesvarbu, ar juos inicijavo Irakas, ar trečiosios šalys.

9. JTO nepakankamai efektyvi užtikrinant tarptautinių teisės normų laikymąsi, todėl kažkas turi imtis "pasaulio policininko" vaidmens.

Negalima nesutikti – demokratija nėra pati efektyviausia valdymo forma. Demokratijai užtikrinti būtinas formalizmas, neišvengiamai gimdantis biurokratiją. Taip pat visiškai suprantama, kad konsensuso ieškojimas tarp šalių, kurių pažiūros, interesai bei tikslai skiriasi, nėra lengvas. Tačiau juk ta pati JAV ruošiasi pulti Iraką, mojuodama laisvės ir demokratijos vėliava.

Be abejo – sprendimų priėmimas yra kur kas paprastesnis ir greitesnis, jei sprendimai priimami vienašališkai, kaip kad yra autoritarinėse valstybėse. Tačiau darosi visiškai neaišku – jei demokratija yra pakankamai gera valdymo forma tam, kad tvarkytis vienoje valstybėje – negi ji nėra pakankamai gera tam, kad tvarkytis pasaulyje? Ar nekvepia veidmainyste diktatūros smerkimas bei garsus rėkavimas apie demokratiją, jei tuo pat metu atmetami demokratiškai JTO ST priimti sprendimai arba minėtosios ST iš viso neatsiklausiama?

Yra du galimi požiūriai:

a. JTO yra nereikalinga, atgyvenusi, neefektyvi, taigi, JTO Generalinės Asamblėjos bei JTO ST sprendimai, o taip pat JTO iniciatyva priimti tarptautiniai teisės aktai yra niekiniai ir gali būti ignoruojami.

b. JTO yra pagrindinis autoritetas tarptautiniuose ginčuose, jos sprendimai yra imperatyvūs ir visos JTO narės privalo jiems paklusti; o taip pat laikytis JTO priimtų teisės aktų. Trečias variantas neįmanomas. Mes negalime tai atmesti JTO, tai remtis ja, žiūrint, kaip mums patogiau.

Taigi, panagrinėkime variantą a. Laikantis šio požiūrio JTO ST tarybos sprendimas nėra būtinas karui. Tačiau tada nelieka ir preteksto atakai – taip, Irakas nepaisė JTO, pažeidė jos rezoliucijas, pažeidė JTO Chartija. Na ir kas? Mes juk ką tik nusprendėme, kad JTO sprendimai yra niekiniai. Taigi, Irako pulti nėra už ką.

Variantas b. Taip, šiuo atveju Irako kaltė akivaizdi. Tačiau tokiu atveju reikia JTO autoritetą bei JTO Chartiją pripažinti iki galo. O minėtoji JTO Chartija sako, kad sprendimą dėl jėgos panaudojimo gali priimti tik JTO ST taryba. Šiuo metu panašu, kad balsavimo iš vis nebus, o jei jis ir bus – sprendimas pulti nebus priimtas.

Taip pat negalima pamiršti, kaip jau buvo minėta straipsnio pradžioje, kad JAV Konstitucija pripažįsta ratifikuotas tarptautines sutartis kaip "supreme law of the land”, t.y. aukščiausią prioritetą turinčius įstatymus, svarbesnius netgi už JAV Konstituciją.

Dažnai karo šalininkai įvardina JAV kaip "pasaulio policininką”, pasaulinį taikos prižiūrėtoją. Ką gi, panagrinėkime du veiklos modelius: policijos veiklą bei nusikaltėlių gaujos veiklą.

Abiem atvejais žmogus ar grupė žmonių reikalauja iš aplinkinių paklusti tam tikriems jų reikalavimams, netgi panaudodami jėgą nepaklusimo atveju. Tiek policija, tiek nusikaltėlių gauja gali apriboti žmogaus laisvę, konfiskuoti jam priklausantį turtą, sužaloti žmogų ar atimti jam gyvybę. Tačiau policijos veiksmai yra teisėti, o nusikaltėlių gaujos – ne. Tai kokie gi esminiai skirtumai tarp šių dviejų veiklos modelių?

Esminis skirtumas yra tame, kokiu būdu įgyjama teisė minėtajai veiklai. Policijos atveju įgaliojimus pareigūnams suteikia, o taip pat – principus, kurias remdamiesi policininkai veikia, apibrėžia šalies valdžia (leisdama įstatymus ir kitus norminius aktus). Demokratinės valstybės atveju įgaliojimus valdžiai priimti tokius sprendimus suteikia patys šalies gyventojai rinkimų metu. Taigi, apibendrinus gauname, kad policijai įgaliojimus suteikia šalies piliečiai, t.y. tie patys subjektai, kurių atžvilgiu minėtieji įgaliojimai yra pritaikomi.

O kaip gi yra nusikaltėlių gaujos atžvilgiu? Kaip taisyklė, teisę veikti nusikaltėliai sau suteikia patys, remdamiesi savo jėga bei įtaką, neatsiklausdami tų, kurių atžvilgiu jie atlieka savo veiksmus.

Taigi, kurį modelį atitinka JAV veiksmai? Akivaizdu, kad JAV negavo jokių įgaliojimų veikti "pasaulio policininko” vaidmenyje iš pasaulio bendruomenės ar jos atstovų. JAV remiasi savo pačios ginklo galia, ekonomine bei politine įtaka. Kaip matome, tai toli-gražu neatitinka policijos veiklos modelio.

10. Irakas nebendradarbiauja su JTO inspektoriais, neįsileidžia jų į svarbius objektus, be to, buvo juos išvaręs 1998.

Visiškai neaišku, kuo remdamiesi karo šalininkai tvirtina, kad JTO inspektorių veiklos laisvė yra ribojama Irako valdžios. Net ir JAV nekaltina Irako tuo, kad jis neleidžia JTO inspektoriams patikrinti visko, ką tik jie nori; JAV apsiriboja tvirtinimais, kad Irakas mulkina inspektorius, paslėpdamas turimus ginklus bei jų gaminimo įranga. Tačiau JAV, nors ir tvirtina, kad žvalgybinių palydovų bei aviacijos pagalba užfiksavo draudžiamų ginklų judėjimą, kažkodėl nesiteikia perduoti JTO inspektoriams tikslių nurodymų, kur reikėtų ieškoti.

H. Blixas niekada nėra pareiškęs, kad Irako pareigūnai neleido patikrinti vieno ar kito objekto, priešingai – jis nuolatos pripažįsta, kad yra įleidžiamas bet kur.

Taip pat reikėtų pastebėti, kad 1998 metais JTO inspekcijos buvo nutrauktos ne Irako iniciatyva. 1998.12.15 JAV nurodė skubiai nutraukti inspekcijas dėl ruošiamų atakų. 1998.12.16 prasidėjo operacija "Desert Fox”, kurios metu ant Irako buvo numesta apie 1 100 vienetų bombų bei raketų. Operacijai pasibaigus JAV laikraštis "Washington Post” patvirtino, kad JTO inspektoriai teikė informaciją Pentagonui ir veikė pagal DIA – vienos iš JAV žvalgybos agentūrų, nurodymus. Po šio pareiškimo Irakas atsisakė pakartotinai įsileisti JTO inspekcijas iki pat 2002ųjų rudens. (Washington Post, 1999.01.06, 1999.01.08, 1999.01.09; New York Times, 1999.01.08; Reuters, 1999.01.08).

11. Irakas pažeidinėja neskraidymo zonas.

1991.02.28 JAV ir Irako pasirašytų paliaubų sąlygose neskraidymo zonos nebuvo minimos. JTO rezoliucijos reikalauja užtikrinti kurdų tautinės mažumos saugumą, tačiau apie jokį Irako aviacijos judėjimo apribojimą ten nekalbama. Apie neskraidymo zonų įkūrimą paskelbė JAV, Didžioji Britanija bei Prancūzija, praėjus 18 mėnesių po karo pabaigos. JTO niekuomet nesankcionavo šio sprendimo. Prancūzija vėliau taip pat pakeitė savo nuomone ir pasmerkė neskraidymo zonų įkūrimą.

Tokių zonų įkūrimas akivaizdžiai prieštarauja JTO Chartijos 51 straipsniui, kuris nurodo, jog kiekviena valstybė turi teisę į gynybą visoje savo teritorijoje, nenumatant tokių išimčių, tokių, kaip neskraidymo zonos. Nepaisant to, Irako taikiniai, net ir nekeliantys tiesioginės grėsmės patruliuojantiems JAV ir D. Britanijos lėktuvams (kurių buvimas tose zonose yra Irako oro erdvės pažeidimas) yra reguliariai apšaudomi ir sunaikinami.

12. Irakas remia teroristus ir ginkluoja juos.

JAV iki šiol nepateikė pasauliui jokių įrodymų dėl Irako ir Al-Qaedos ryšių. 1982 metais JAV nusprendė išbraukti Iraką iš terorizmą remiančių valstybių sąrašo, nes tai buvo naudinga tuometiniam Vašingtono režimui.

JAV tvirtino, kad užfiksavo pokalbį tarp Irako žvalgybos pareigūno ir Al-Qaeda atstovų Prahoje, tačiau atsisakė pateikti bet kokius įrodymus šiuo klausimu. Tuometinis Čekijos prezidentas V. Havelas asmeniškai paskambino G. Bushui, pranešdamas, kad laiko tokią informaciją labai abejotina.

CŽV vadovas George Tennetas 2002.10 pareiškė, kad nėra jokio įrodymų dėl Irako ir Al-Qaedos ryšių. Taip pat jis paneigė galimybę, kad Irakas perduotų MNG į teroristų rankas, tvirtindamas, kad toks poelgis įmanomas tik kaip paskutinis bandymas atkeršyti tuo atveju, jei JAV okupuotų Iraką.

JAV, atsisakydama pateikti įrodymus visuomenei ar net ir JTO ST, dažnai motyvuoja noru apsaugoti žvalgybos šaltinius. Tačiau kažkodėl užmirštama, kad demokratinio ir teisingo teismo principai reikalauja vadovautis įrodymais, o ne neargumentuotais teiginiais.

13. Irakas naudojo cheminį ginklą prieš savo piliečius, kurdus.

Dažnai pamirštama, kad kurdai Irako-Irano karo metu kovėsi Irano pusėje, todėl prieš juos buvo nukreipti tokie pat karo veiksmai, kaip ir prieš Irano pajėgas. Tačiau dar įdomesnę informaciją pateikia Stephen C. Pelletiere, kuris buvo vyriausiasis CŽV analitikas Irako klausimais Irako-Irano karo metu. Savo straipsnyje "Karo nusikaltimas ar karo veiksmas”, publikuotame 2003.01.31, jis rašo apie vienas didžiausių civilių gyventojų skerdynių, įvykusias Halabjos kaime, kur po cheminio ginklo panaudojimo žuvo 5 000 kurdų.

S. C. Pelletiere teigia, kad ties Halabja įvyko Irako-Irano armijų mūšis, kuriame abi pusės panaudojo cheminį ginklą. Kurdai žuvo nuo kraują veikiančių medžiagų, greičiausiai – cianidų pagrindu sukurtų dujų. Irako arsenale tokių dujų niekada nebuvo (Irako armija daugiausia naudojo chloro junginius, veikiančius odą, gleivines bei kvėpavimo takus), tuo tarpu Iranas kare reguliariai naudojo cianidus. Nepaisant to, likus vos savaitei prieš karą, G. Bushas savo kalboje paminėjo cheminio ginklo panaudojimą prieš kurdus, taip pat ir Halabjos tragediją, siekdamas palaikymo karo veiksmams, nors neabejotinai žinojo visus faktus, kuriuos pateikia S. C. Pelletiere.

14. Irakas kelia grėsmę savo kaimynams.

Kaip jau buvo minėta, Irako armija šiuo metu apskritai nėra pajėgi netgi gintis, jau nekalbant apie puolimą. Keisčiausia, kad tie patys Irako kaimynai, kuriuos JAV, atseit, gina nuo Irako, nepalaiko karo. Saudo Arabija, Jordanija, Sirija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Iranas ir netgi Turkija pasisakė už konflikto sprendimą taikiomis priemonėmis. Jei Irako kaimynės jaustų, kad Irakas kelia joms grėsmę, jos bet kada gali kreiptis į JTO Generalinę Asamblėją su prašymu imtis priemonių saugumui ir taikai regione palaikyti. Tačiau per paskutinius 12 metų nė viena Irako kaimynė to nepadarė. Panašu, kad grėsmę regionui įžiūri tik JAV ir Didžioji Britanija.

Karas rodomas BE smurto yra karo reklama.

Pradėję karus šalių lyderiai patys tiesiogiai juose nedalyvauja. Kai kažkur pasaulyje vyksta karas, o televizija reportažuose apie jį rodo tik gražiąją dalį, tai žiūrovams (ypač nemačiusiems karo) formuojasi nuomonė, kad karas yra kažkoks bekraujis pastatų griovimas, naudojamas savo tikslui pasiekti. Tokia propaganda išauklėja žmones, kurie kare nemato nieko baisaus ir jiems karas yra natūralus konflikto sprendimas. Tokie žmonės sukelia karus, kurie tampa šimtų tūkstančių žmonių fizinio smurto ir psichologinio skausmo priežastis. Žmogus svetimą skausmą suvokia įsijautęs, įsivaizduodamas save kenčiančio kailyje (nors, kaip sako liaudies išmintis: "svetimo skausmo nebūna"). Jei nežinosi ir nematysi skriaudžiamų žmonių nelaimės – negalėsi suprasti ką jie jaučia ir kokią žąlą tu gali padaryti su savo sprendimais. Visada reikia prisiminti, pasaulyje galiojančią nerašytą taisyklė – Žmonės vienas iš kito mokosi. Todėl jie su tavimi elgsis taip pat, kaip ir tu elgsiesi su jais. Tautos nematančios karo blogybių visapusiškai remia juos pradėjusius politikus, nes visi karai pradedami deklaruojant išskirtinai kilnius motyvus (...ne išimtis buvo ir Hitleris su Stalinu).

Mirusi maža Irako mergaitė Basroje. Fone - krūva lavonų. "Irako gyventojai - tikri ligoniai, o mes esame - chemoterapija. Aš pradedu nekęsti šios šalies. Palaukite kol aš pradėsiu "dulkinti" irakiečius. Nors ne, aš paprasčiausiai juos nudobsiu." Kapralas Ryan Dupre JAV armijos psichopatas, karo nusikaltėlis

Viena iš tūkstančio, kurios prarado gyvybę Halabjoje (cheminės kurdų žudynės) nuo Saddamo ir jo galvažudžių panaudotos cheminės atakos. Mieste Halabja gyveno apie 70 000 žmonių, dauguma iš jų - Irako kurdai. Miestas randasi Šiaurės Vakaruose nuo Bagdado ir 11 km iki Irano sienos. Kurdai nukentėjo dėl ilgų ir varginančių kovų prieš Irako režimą. Žudynės prasidėjo 1988 m. kovo 18 d. anksti ryte. Halabja buvo bombarduota daugiau nei 20 kartų cheminėmis ir klasterinėmis bombomis. Gatvės buvo nuklotos žmonių kūnais. Žmonės taip pat buvo nuodijami cianido dujomis.

Senas irakietis kenčia tyloje (po JAV/Britanijos oro atakos). Kiekvienas, palaikantis šį karą yra žiaurus rasistas bei atsakingas už tai, ką mato šioje nuotraukoje.

Halabjos vaikai po cheminės Irako atakos. Halabjoje buvo nunuodyta daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių ir 7 tūkstančiai vos išgyveno. Vaikai ir moterys sudarė 75 procentus aukų.

Irakietė motina su apdegusiu kūdikiu. 2003 03 21, kai JAV ir Britanija pradėjo neteisėtus karinius veiksmus Irake, CNN parodė laidą, kurioje dalyvavo JAV kareivis prisistatęs eiliniu AJ. Jo norą pralieti kieno nors kraują įkūnijo šie žodžiai: "Aš noriu ten kariauti, kad atkeršyčiau juodašikniams už 2001 m. rugsėjo 11 d.!" Bet CNN žurnalistas įspėjo, kad tokios sąsajos, kaip Irakas ir 2001 09 11, nėra įrodytos. "Na, gerai, tokia informacija yra mano galvoje."- atsakė eilinis AJ iškišdamas liežuvį iki pat smakro.

1987 m. balandžio 28 d. Saddamas panaudojo cheminį ginklą prieš 24 kurdų kaimus. Šie kaimai buvo "užmigdyti" mažiau nei per 48 h du kartus bombarduojant gyvenvietes. Įvykių liudininkas Saber Ahmad Khoshnam sakė, kad Irako lėktuvai numetė 18 cheminių bombų ant kurdų kaimų.

Šie du jauni JAV kareiviai "papuošė" tanką žmogaus kaukole. Mes einame skersti Irako žmonių, už tai mums duos daug medalių su kuriais, kaip tikri didvyriai galėsime eiti į paradus. Ir kiekvienas tėvynainis mums sakys, kad esame tikri bebaimiai kariai.

Viešos egzekucijos - Saddamo Chusseino  įdiegta tvarka. Irako saugumo tarnybos sistemingai kankina sulaikytuosius: degina, žaloja su sieros rūgštimi, elektros šoku. Kaliniai laikomi labai mažose kamerose, kurias galima pavadinti "dėžutėmis". Taip pat populiarios ir viešos bausmės: korimas, sušaudymas, nuplakimas ir t.t.

Civilių žeminimas - nauja demokratijos forma?

Kurdų tragedija - 1988 m. kovo mėnuo. Nadriyeh Mohammed Fattah 15 metų mergina, studijavusi techninėje Halabjos vidurinėje mokykloje.

Basros apylinkių gyventojai buvo jėga priversti atsiklaupti purve ir nulenkti galvas prieš britų karius.

2000 m. Irake buvo įteisinta bausmė už piktžodžiavimą apie Irako vadovą Saddamą Chusseiną arba jo šeimą  nelaimėliui amputuojant liežuvį.

Propagandinio karo pavyzdys - klastotė. Kaip mes patys susimovėme :). Nuo 2003-04-08 iki 2003-04-10 čia buvo toks užrašas: JAV laivo denis vandenyne. Nuotrauka daryta iš 200 pėdų aukščio. Didelis būrys kareivių ir/ar pilotų apsirengusių baltomis uniformomis stovi ant lėktuvų pakilimo tako ir sudaro 2 žodžių reginį "FUCK IRAQ". Kaip žiūrėtume į JAV, jeigu "laisvindami" lietuvius jie išsirikiuotų "FUCK LITHUANIA". Apatinė nuotrauka - originalas: "Abraham Lincoln"

Dešimtys tūkstančių irakiečių bėga į Turkiją ir Iraną po nepavykusio 1991 metų sukilimo prieš Saddamo režimą.

Irakietis berniukas, Muhammed Adman, buvo sužeistas bombos skeveldra. Greičiausiai reaktyvinio lėktuvo, kuris buvo ant laivo denio su "gyvuoju" užrašu "FUCK IRAQ"

Muhammed Adman sesutė Nada Adman. 13 metų amžiaus. Gydosi ligoninėje po sąjungininkų bombardavimo. Kairioji jos veido pusė yra ištinusi ir kraujuoja. Išmušta kairė akis.

Tragedija netoli Hillah vietovės. Bėgančius iš miesto Hillah irakiečius užklupo bombardavimo kruša. Žuvo 33 autobusu važiavę žmonės ir niekuo dėtas asilas.

Šis žmogus vardu Razaq Al Kazem Al Khafaji  neteko visos savo šeimos - 15 asmenų. Razaq Al Kazem Al Khafaji - nėra niekada nieko blogo padaręs amerikiečiams. Amerikiečių piloto valdomas sraigtasparnis "Apache" atakavo sunkvežimį, kuriuo Razaq Al Kazem Al Khafaji su šeima bėgo iš miesto Hillah. Žuvo jo vaikai, tėvas, motina, broliai, seserys ir žmona.

Hillah mieste žuvo 33 žmonės ir 310 - sužeisti. Sąjungininkų pilotai šaudė į beginklius civilius žmones, kurie bėgo automobiliais, sunkvežimiais, autobusais ir vežimais pakinkytais asilais iš miesto Hillah.

Razaq Al Kazem Al Khafaji - aprauda savo šeimą.

Du Irako kareiviai buvo nušauti tranšėjoje, net tada, kai bandė pasiduoti. Duobėje matyti balta vėliava, kuri sąjungininkų kariams įspūdžio nepadarė.

Išniekintos kojos. Vienas iš Saddamo režimo kankinių.

Ji jau ..."išlaisvinta".

Nuo žaizdų mirusi irakietė motina ir jos vaikas, po JAV sraigtasparnio atakos.

Po sąjungininkų antpuolio apdegęs 2-3 metų irakietis.

Šiai mergaitei po bombų atakų buvo sužalotos abi kojos.