Taiką Afganistane įmanoma išsaugoti tik Vakarų pastangomis
Straipsnis iš "Lietuvos rytas" 2002-04-20
Karo veiksmus tenka tęsti
Pastarojo meto Izraelio ir palestiniečių kovos kiek atitraukė pasaulio dėmesį nuo Afganistano. Tačiau pamiršti šios šalies pasaulio bendrijai, atrodo, dar ilgai nepavyks.
Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų pajėgoms užėmus pagrindinius Afganistano miestus, jau atrodė, kad talibų pajėgos beveik sutriuškintos ir šalyje bus vykdomos tik taikos palaikymo, o ne karinės operacijos. Tačiau greitai paaiškėjo, kad teks imtis papildomų karinių veiksmų prieš kalnuose įsitvirtinusius talibus bei "Al Qaeda" grupuotes.
Taigi talibai nėra galutinai nugalėti. Todėl tenka didinti Vakarų karių skaičių Afganistane ir toliau vykdyti įvairias karines operacijas.
Partizaninio karo link
Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad Talibanas nebuvo tik valstybinė ir politinė struktūra, kurią galima sunaikinti užėmus pagrindinius šalies miestus ir karines bazes. Talibanas yra socialinis judėjimas. Jo narius vienija bendra pasaulėžiūra, už kurią jie pasirengę kovoti. Be to, dauguma jo kovotojų priklauso vienai etninei grupei (puštūnams).
Dabar šis judėjimas tiesiog pasitraukė į kalnus ir yra pasiryžęs tęsti kovą su Vakarų kariais bei H.Karzai vadovaujama laikinąja vyriausybe. Toks atsitraukimas buvo sąmoninga talibų strategija, kuria siekta karą paversti vakariečiams daug sunkesniu partizaniniu karu. Prisiminkime kad ir sovietų armijos kovos su modžahedais patirtį.
Laikinoji Afganistano vyriausybė kontroliuoja tik didžiausius miestus - Kabulą, Mazari Šarifą, Kandaharą, Džalalabadą bei keletą kitų. Bet ir čia ji yra visiškai priklausoma nuo JAV bei sąjungininkų karinės paramos.
Kas vadovaus vyriausybei?
H.Karzai vadovaujamai vyriausybei kyla ir kitų problemų. Visai nėra aišku, ar jis sugebės išsilaikyti valdžioje.
Prieš porą dienų į Afganistaną grįžo tris dešimtmečius tremtyje gyvenęs buvęs šalies monarchas 87 metų M.Z.Shahas.
Jis pirmininkaus birželio mėnesį įvyksiančiai Loja Džirgai, tradicinei afganų didžiajai tarybai, kurią sudaro 1450 atstovų. Pagrindinis jos uždavinys - išrinkti naują šalies vyriausybę, kuri valdys šalį pusantrų metų iki visuotinių rinkimų 2003 m. pabaigoje.
Pasirodė pranešimų, kad buvęs monarchas gali tapti naujosios šalies vyriausybės vadovu. Nors jis pats ne kartą tvirtino grįžtąs ne tam, kad susigrąžintų po 1973 metų perversmo prarastą postą, jo aplinka yra užsiminusi, jog buvęs karalius sutiktų vadovauti valstybei, jeigu Loja Džirga paprašytų.
Atrodo, kad M.Z.Shaho kandidatūrą stipriai remia pagrindinės Vakarų valstybės. H.Karzai laikomas nesugebančiu užsitikrinti pakankamos visuomenės bei genčių vadų paramos. Tuo tarpu M.Z.Shahas, pasinaudodamas savo autoritetu, galbūt galėtų jei ne suvienyti, tai bent sutaikyti besivaidijančias gentis.
Smurto ir rietenų miglose
Per pastarąsias dvi savaites įvyko nemažai nerimą keliančių įvykių: surengtas pasikėsinimas į gynybos ministrą, užpulta Kandaharo gubernatoriaus būstinė, atskleistas sąmokslas prieš taikos palaikymo pajėgas Kabule, apšaudytas oro uostas, kuriame įsikūrę JAV kariai, Mazari Šarifo mieste nužudytas Jungtinių Tautų darbuotojas.
Ginkluotos genčių grupuotės kovoja tarpusavyje. Vakarų vyriausybės mano, kad jų konfliktus galėtų pašalinti tik demokratiška iš įvairių genčių atstovų sudaryta vyriausybė. Tačiau tai nemažai priklauso nuo to, ar Šiaurės aljansas sutiks dalytis valdžia.
Be to, neaišku, ar puštūnų lyderiai sutiks su kompromisu. Puštūnai sudaro apie pusę šalies gyventojų, tačiau naujoje vyriausybėje turi neproporcingai mažai atstovų.
Gentys turi senų sąskaitų ir siekia visiškai kontroliuoti savo teritorijas, o ne dalytis valdžia su centrine vyriausybe. Labai sunku bus pasiekti kompromisą dėl vyriausybės sudarymo principų.
Taigi sunkiai tikėtina, kad gentims pavyks susitarti. O jei vis dėlto susitarti pavyks, anksčiau ar vėliau kuri nors gali pradėti maištauti.
Galima prognozuoti, kad bent jau artimiausiu metu centrinė vyriausybė (nesvarbu, kas jai vadovaus) bus tik nominali, realiai kontroliuojanti tik didžiuosius miestus, ir tai tik su Vakarų pagalba, o provincijose vyks partizaninis karas.
Vakarų dalyvavimas būtinas
Šalį nuo visiško chaoso gelbėja tik Vakarai. JAV bei sąjungininkų karinės pajėgos neleidžia kilti pilietiniam karui tarp genčių, o finansinė Vakarų parama užtikrina bent minimalias gyvenimo sąlygas.
Afganistano vyriausybė viena pati negali užsitikrinti net fizinio saugumo: sugrįžusį buvusį monarchą saugos Italijos policija, tarptautinių taikos palaikymo pajėgų kariai ir specialiai parengti afganų sargybiniai.
Tokia Afganistano vyriausybės priklausomybė yra naudinga JAV. Siekdami užtikrinti taiką ir stabilumą Afganistane, amerikiečiai privalo čia laikyti nemenkas karines pajėgas. Drauge tai tampa jų buvimo šiame neramiame regione pateisinimu.
Vakarų karinių pajėgų buvimas Vidurinėje Azijoje yra būtinas, siekiant užtikrinti stabilumą čia ir neleisti stiprėti tokių antivakarietiškų valstybių kaip Iranas įtakai. Tai yra ir sudėtinė JAV strategijos apsupti Kiniją dalis.
Švelninamos kurdų problemos
Tarptautinė bendruomenė ieško būdų spręsti ir kitas aktualias problemas Artimųjų Rytų regione. Vienas svarbesnių žingsnių - postūmis sprendžiant kurdų problemą.
Pasiduodama ES spaudimui vykdyti demokratines reformas, Turkija ėmėsi gana rimtų žingsnių. Be kitų žmogaus teisių suvaržymų panaikinimo, pamažu sprendžiama ir kurdų problema.
Kurdai savo ruožtu, irgi spaudžiami Vakarų, atrodo, yra linkę į kompromisus. Neseniai Kurdistano darbo partija pareiškė nebevartosianti smurtinių veiksmų. Gali būti, kad kurdai bent šiuo metu atsisako savo pretenzijų į nepriklausomą valstybę.
Toks variantas labai naudingas Vakarams: užsitikrinama Turkijos parama kariniams veiksmams prieš Iraką, apribojama Irako veiksmingo atsako galimybė, neutralizuojamas Iranas.
Svarbu stabilumas regione
Galima teigti, kad už galutinę pergalę prieš talibus bei "Al Qaeda" tinklą Afganistane kur kas svarbiau yra santykinio stabilumo užtikrinimas visame Artimųjų Rytų regione, tiesiogiai dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms.
Afganistano teritorijos kontroliavimas yra ne galutinis uždavinys, o tik viena iš priemonių kur kas platesniam tikslui pasiekti.
JAV, turėdamos karines bazes Afganistane, vienu metu gali įgyvendinti keletą uždavinių: veiksmingiau vykdyti karinę operaciją prieš Iraką, dalyvauti reguliuojant Indijos ir Pakistano konfliktą, blokuoti Kinijos įtaką Vidurinėje Azijoje bei užsitikrinti galimybę bet kada įsikišti į Artimųjų Rytų konfliktą.
